Ekskursiją pradėkite nuo stulbinančio grožio ant Insulos kalvos stovinčios Šv. Antano Paduviečio
katedros (Katedros a. 2, Telšiai). Jos atsiradimo istorija datuojama 1765 m. Turistų pamėgti ir
rekonstruoti Katedros šventoriaus vartai, kurie skirti 600 metų krikštui paminėti. Juose meniškai
pavaizduota Žemaitijos krikšto istorija. Retas kuris apsilankymas apsieina ir be turistų prašymų
nusileisti į paslaptinguosius Katedros požemius.
Toliau vykite prie Malūnų kalvos, ant kurios XIX a. stovėjo vėjo malūnas. Čia yra Telšių stačiatikių
Šv. Mikalojaus cerkvė (Žalgirio g. 8, Telšiai), pastatyta 1937 m. pagal architekto V. Kapylovo
projektą. Tai vienas iš nuostabiausių kubizmo architektūros pavyzdžių. Cerkvės viduje pamatysite
ąžuolinį rankų darbo ikonostatą (altorių), kuris sukurtas XIX a. viduryje.
Ar žinote, kad Telšių ješivą (Iždinės g. 11, Telšiai), kaip aukštąją rabinų mokyklą, 1873 m. įkūrė
rabinas Gaonas Leizeris Gordonas? XIX a. Telšių ješibotas pripažintas vienu didžiausių pasaulyje.
Telšiai tuo metu pasaulyje buvo žinomi kaip žydų dvasinis centras.
Užsukite į Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią (dar kitaip vadinamą Mažąja bažnytėle)
(Šviesos g. 2, Telšiai). Ji įkurta 1536 m. karaliaus Žygimanto I. 1864 m. rusai buvusios bažnyčios
vietoje ėmė statyti provoslavišką mūrinę cerkvę. 1935 m. pastatas grąžintas ir rekonstruotas bei
pritaikytas katalikų bažnytinėms apeigoms. Šiuo metu bažnyčioje galite pamatyti senus paveikslus,
3 gražius altorius. Nuo Vilniaus kalvos, ant kurios pastatyta bažnyčia, atsiveria nuostabi miesto
panorama.
Aplankykite ir Rainių Kančios koplyčią (Rainiai, Telšių r.). Antrojo pasaulinio karo pradžioje iš
buvusio Telšių kalėjimo 1941 m. naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją bolševikai į Rainių miškelį
išvežė ir ten žiauriai nužudė 76 politinius kalinius. Rainių Kančios koplyčia pašventinta 1991 m.,
minint 50-ąsias kankinių nužudymo metines. Ji įamžino ir visų sovietinio teroro aukų atminimą.
Šalia koplyčios esančiame miškelyje, kur buvo nukankinti politiniai kaliniai, pastatytas kryžius.
Paskutinis sakralinis objektas – Varnių katedra – šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (M.Valančiaus g. 4,
Varniai). Šį pastatą fundavo garsiausios XVII a. antros pusės LDK didikų dinastijos atstovas,
žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas. Joje gausu interjero meno paminklų: 12 altorių, Žemaičių
vyskupų portretų galerija, Karaliaučiaus meistro didysis altorius bei statulos, didingi ir unikalūs.
Varnių mieste, dešiniajame Varnelės krante stovinčiai Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai šiandien jau suteiktas kultūrinės vertybės statusas, tačiau pirmoji Varnių katedra iki šių dienų neišliko. Dar 1421 m. statyti pradėtos šventovės pėdsakų vėliau vykdant archeologinius tyrimus nerasta. Katedros Varniuose kilo kelis kartus – 1463 m., vėliau 1519 m. ir 1555 m. tačiau visos jos arba buvo nebaigtos statyti, arba neišliko iki šių dienų.
1681-1691 m. Žemaičių vyskupas kunigaikštis Kazimieras Pacas (1667-1695 m.) savo lėšomis pastatė naują mūrinę bažnyčią, kurią už daugiau kaip šimto metų suniokojo gaisras. XIX a. pradžioje ją atnaujino Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. 1864 m. gubernatoriaus Michailo Muravjovo įsakymu vyskupijos centrą iškėlus į Kauną, Katedra tapoNaujųjų Varnių parapine bažnyčia.
Bažnyčioje išlikęs į Kultūros vertybių registrą įtrauktas krėslas-vyskupo sostas, likęs iš Motiejaus Valančiaus laikų. Kraustydamasis į Kauną vysk. Valančius šį krėslą tyčia paliko Varniuose, kad kaip ženklas žymėtų senąją Katedrą.
1971 m. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai buvo suteiktas kultūros vertybės statusas.
Varnių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kriptoje vedamos ekskursijos (tik iš anksto susitarus nurodytu tel. nr. +370 687 87987)
Ekskursijos vedamos ir Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje, kunigų seminarijoje (tik iš anksto susitarus nurodytu tel. nr. +370 616 01275)
Atsiliepimai