Piliakalnis yra 1,8 km į vakarus nuo Lūksto ežero ir 0,6 km į šiaurės rytus nuo Domanto upelio kairiojo kranto, į šiaurės vakarus nuo Čerbos miško. Šlaitai statūs, kai kur siekiantys net 13 m aukščio, apaugę medžiais ir krūmais. Piliakalnio grožis labiausiai atsiskleidžia vakarinėje pylimo pusėje. Čia didelis skardis, apačioje - upelis. Viena iš prielaidų, kad Vembūtų piliakalnyje stovėjusi XIII a. Hipatijaus metraštyje minima Vykinto pilis, o greta buvęs Vykinto miestas. Anot tyrinėtojo S. Kasparavičiaus, piliakalnis vietos gyventojų vadinamas Pilies dauba. Nors nedidelis, tačiau žvalgant teritoriją pastebėta pakankamai gerai išlikusių įtvirtinimų ar kitos paskirties objektų liekanų. Visoje teritorijoje aptinkamos gausios skaldytų akmenų eilės, kurios aiškiai pažymi buvusių užtvarų vietas. Yra išlikusios ir pilies teritoriją vedančių vartų liekanos. Netoli pagrindinės pilies – nemažas vandens telkinys, iškastas rankomis. Yra žymų, kad pilies teritorijoje galėjo būti kapai, galbūt net astronominių stebėjimų vieta. Visą pilies ir buvusios gyvenvietės įtvirtinimų kompleksą iš visų pusių sustiprina upių, ežerų ir pelkių vandenys. Tokios gamtinės sąlygos pilį darė sunkiai prieinamą. Šio įspūdingai įtvirtinto komplekso dydis rodo, kad Vembūtų pilis buvo viena stambiausių gynybinių objektų. Čia galėjo tilpti gausesnės karinės pajėgos, nei netoliese esančiose Medvėgalio, Burbiškių ar Plinijos pilyse. Šias visas pilis su Vembūtais jungė keliai, o per brastas ir ežerus buvo įrengtos kūlgrindos ar medgrindos. Manoma, kad 1251 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Tverų mūšis taip pat galėjo vykti netoli žymiosios Vembūtų pilies.
Atsiliepimai