Tryškių Švč. Trejybės bažnyčios statinių kompleksas

Pirmoji bažnyčia Tryškiuose veikiausiai pastatyta XVI a. viduryje, kai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto siųsti revizoriai Žemaitijoje įsteigė 12 bažnyčių, tarp jų ir Tryškių.
XVI a. pabaigoje Tryškius valdę protestantai didikai Šemetos bei S. Vnučkienė, turėjusi valdų prie Tryškių, išvarė katalikų kunigą ir atidavė bažnyčią protestantams. XVII a. pradžioje Tryškius pradėjęs valdyti aktyvus katalikybės Žemaitijoje rėmėjas, Žemaičių seniūnas Andrius Valavičius 1611 m. lapkričio mėnesį gavo iš Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos privilegiją skirti 16 valakų žemės Tryškių bažnyčiai ir klebonijai statyti bei išlaikyti. Privilegijoje taip pat minima, kad klebonas privalo mokėti lietuvių kalbą.
Dabartinę didingą medinę Tryškių bažnyčią 1751 m. pastatė klebonas Stanislovas Burneikis parapijiečių lėšomis. 1755 m. ją konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Mykolas Chomianskis. Bažnyčia statyta vietinių meistrų. 1804 m. šalia bažnyčios pastatyta varpinė. Tais pačiais metais prie bažnyčios įkurta špitolė. Perstatyta bažnyčia 1869 m., XIX a. pab. – pailginta. 1928 m. ant stogo iškilo naujas bokštas. Bažnyčia liaudies baroko formų, lotynų kryžiaus plano, su trisiene apside, 2 priestatais, vienabokštė, su 4 mažutėlaičiais barokiniais bokšteliais. Vidus 3 navų. Bažnyčios interjeras rekonstruotas po Antrojo Pasaulinio karo. Bažnyčioje yra 5 altoriai, bene autentiškiausia interjero puošmena – XVII a. sukurtas šoninis Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės altorius – rodo brandžias baroko formas. Ažūrinės kolonos ir šventųjų skulptūras supantys meniškai drožinėti šoniniai sparnai – vienas įspūdingiausių medinių baroko altorių Žemaitijoje. Pats Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės paveikslas tapytas XVIII a. Didžiajame altoriuje kabo puikus Švč. Trejybės paveikslas (taip pavadinta ir bažnyčia) XVII a. rėmuose. Drožyba, skulptūromis ir šv. Antano paveikslu išsiskiria šoninis šv. Antano altorius.
Šventorių juosia akmenų mūro tvora. Jame stovi medinė varpinė, koplytėlė su skulptūromis. Prieš bažnyčią esančioje aikštelėje yra mūrinė kolona su šv. Florijono skulptūra.

Bažnyčios šventoriuje įrengtas paminklas 1941-1953 m. genocido ir represijų aukų atminimui. Pastatytas 1991 m.