1,4 km į šiaurės vakarus nuo Glūdo ežero, 1,35 km į šiaurę nuo Pavandenės šv. Onos bažnyčios ir 0,5 km į rytus nuo Janapolės-Pavandenės kelio. Sprūdės piliakalnis, tarsi paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primena mūsų ainių – baltų turiningą ir šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Istorikų ir archeologų nuomone, piliakalnis priskiriamas "parako gadynei" – kovų su kryžiuočiais periodui. Piliakalnio teritorija apima 26 ha. Čia išlikę gynybiniai grioviai, iki keturių metrų aukščio pylimų pėdsakai, atsekamas senasis įvažiavimas į pilį.
Padavimai byloja, jog čia stovėjusi medinė kunigaikščio Sprūdeikio – Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio pilis, po kuria buvo įrengti rūsiai – slėptuvės. Užrūstinęs Karalių, kunigaikštis Sprūdeika pabėgęs į Žemaitiją ir čia, savo valdose, ant Sprūdės kalno – saugiausioje ir geriausiai apžvelgiamoje vietoje – įkūrė pilį, tačiau brolio pyktis buvo klastingesnis – surado jį ir čia.
Iki Varnių regioninio parko direkcijos įkūrimo piliakalnis buvo visiškai paskendęs želdinių sąžalyne, jo nesimatė važiuojant Pavandenės – Janapolės vieškeliu. Vėliau atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai atidengė dalį pilies kalvos su išlikusiais galingais pylimais ir grioviais.
Įrengtas 3,5 m pločio ir 320 m ilgio žvyro dangos privažiavimas prie piliakalnio, automobilių stovėjimo aikštelė 675 m2, mediniai laiptai, mediniai ornamentuoti stulpai, takai, informacinis stendas, apžvalgos aikštelė 73 m2 piliakalnio viršūnėje, atokvėpio aikštelė 18 m, suolai.
Atsiliepimai