0,9 km į vakarus nuo Telšių-Varnių kelio ir 0,5 km į šiaurės rytus nuo Viešės pralaidos Kungių-Viešvėnų II kelyje, Viešės kairiajame krante, miške. Piliakalnio teritorija užima apie 5,5 ha ploto. Manoma, kad piliakalnyje 1253 m. stovėjo Kuršių pilis Viešvė, o kairiajame upelio krante ant aukštos kalvos įrengtas Getautės piliakalnis yra senųjų Viešvėnų pradžia.
Apylinkės gyventojai pasakoja padavimus, kad šį kalną supylę milžinai, saujomis sunešę žemes. Kitas padavimas pasakoja, kad šiame kalne švedai buvo įsirengę požemius, kuriuose laikė brangenybes, ginklus, maistą sau ir arkliams. Senais laikais į kalno rūsius vedęs atviras urvas.
Piliakalnis užima apie 5,5 ha ploto. Jį saugo valstybė. Atliekant tyrinėjimus, rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi, datuojamos I-IX a.
Į rytus nuo piliakalnio netoli kelio Telšiai-Varniai yra pylimo apjuosta medžiais apaugusi kalva vadinama Gojumi. Apie Gojaus kalvą prie Getautės archeologas V. Valatka rašo, kad “šventosios girios arba gojai taip pat būdingi piliakalnių kultūrai”. Todėl galima spėti, kad gojus galėjęs būti apeiginė vieta, o pašlaite tekanti Viešvė laikyta šventa. Tradiciškai čia organizuojamos automobilių ralio lenktynės.
Atsiliepimai