Didžioji Žemaičių siena

Meno ženklai

Kontaktai

Sienos idėjos ir įgyvendinimo organizatorius autorius arch. – prof. Algirdas Žebrauskas, meninių plokščių – prof. Petras Gintalas ir prof. Romualdas Inčirauskas.

Kaip mėgsta pajuokauti žemaičiai - pasaulyje žinomos dvi didžiosios sienos: Žemaičių – garsiai ir  įtikinamai demonstruojanti ypatingą žemaičių pagarbą savo kalbai, papročiams, unikaliai istorijai  ir kiek ilgesnė Kinijoje. 2010 m. rugsėjo 30 d. iškilmingai atidaryta Didžiosios Žemaičių sienos pirmoji meninė plokštė, menanti kada istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta Žemaitija (1219 m.), (prof. P.Gintalas), kita plokštė primena suvienytos Žemaitijos kariuomenės laimėtą Durbės mūšį. Ši žymiausia žemaičių ginklo pergalė yra ne tik didžiausias ir svarbiausias XIII-XIV a. mūšis Lietuvos istorijoje, bet ir viso rytų Baltijos regiono istoriją nulėmęs istorinis įvykis (prof. P.Gintalas). Trečioji plokštė skirta įprasminti Europos istorijoje unikaliai, beveik 200 metų (1236-1422) trukusiai Žemaitijos išlikimo kovai su dviem vokiečių ordinais, siekusiais  svarbiausio  tikslo - nugalėti Žemaitiją ir sujungti savo teritorijas į vientisą galingą teritoriją tolesnei ekspansijai.  Herojišką, ypač daug aukų pareikalavusią žemaičių krašto kovą įprasmina meninė plokštė „Žymiausi Žemaitijos mūšiai“ (prof. R. Inčirauskas). Vienam žymiausių istorinių Pasaulio įvykių Visuotinam bažnyčios susirinkimui, vykusiam 1414-1418 m. Konstancoje, atminti sukurta ketvirtoji meninė plokštė „Konstanca“ (prof. R. Inčirauskas). Susirinkimo metu, 1415 m. žemaičiams Konstancos katedroje perskaičius istorinį „Žemaičių skundą“ prasideda plati diskusija apie tautos ir žmogaus pasirinkimo teisę - šiuolaikinės tarptautinės teisės pagrindinę teisę. Penkta plokštė „Europos krikštas“ (prof. R.Inčirauskas) skirta paminėti Žemaitijos - paskutinės Europos istorinės žemės  užbaigusios Europos christianizacijos ir šiuolaikinės Europos susiformavimo procesą (313-1413). Meninę plokštę skirtą Žemaitijos krikšto 600 m. jubiliejaus minėjimui 2013 m. atidengė Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė. Šešta plokštė - „Žemaitijos kunigaikštystė“ (prof. R.Inčirauskas). Čia matome istorinį Žemaitijos žemėlapį su pripažintų sutarčių formavusių Žemaitijos sienas datomis.  Būtent čia, kaip juokauja telšiškiai „krenta“ iš nuostabos „patriotai“ nesidomintys ir nežinantys savo krašto istorijos.  Dar savo eilės laukia trys nedekoruotos sienos plokštės „Privilegijos Žemaitijai“, „Švedkaris“ ir „Respublika“. Tikimės, kad  2019 m., kai Žemaitija ir Lietuva iškilmingai minės istorinės Europos žemės pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 800 m. jubiliejų, Didžioji žemaičių siena bus užbaigta ir pasitarnaus krašto istorijos pažinimui, pilietiškumo ugdymui ir identiteto  išsaugojimui.     

(Respublikos g., atraminė Insulos kalvos siena, Telšiai)

Atsiliepimai

Komentuoti