Varniai – nedidelis Žemaitijos miestas, kuriame tyliai alsuoja kelių šimtmečių istorija. Čia, tarp senųjų gatvelių ir bažnyčių bokštų, stovi pastatas, menantis laikus, kai Žemaitijoje buvo sprendžiami ne tik religiniai, bet ir kultūriniai bei tautiniai klausimai. Istoriniai Žemaičių kunigų seminarijos rūmai šiandien saugo nepaprastą lobyną – tikėjimo, meno ir atminties ženklus, išlikusius per karus, sukilimus, draudimus ir okupacijas.
Žemaičių vyskupystės muziejus – tai vieta, kur susitinka Žemaitijos praeitis ir dabartis. Čia autentiškose XVIII amžiaus erdvėse lankytojus pasitinka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko dvasia, sakralinio meno vertybės, senųjų meistrų darbai ir pasakojimai apie žmones, kūrusius Žemaitijos tapatybę. Vaikščiodamas muziejaus koridoriais jauti, kad istorija čia nėra uždaryta stiklinėse vitrinose – ji gyva, kalbanti ir kviečianti pažinti.
Istoriniuose Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose įsikūręs muziejus veikia nuo 1999 metų ir yra Žemaičių muziejus „Alka“ padalinys. Tačiau šio pastato istorija prasidėjo gerokai anksčiau. Manoma, kad būtent šioje vietoje stovėjo pirmoji Žemaičių vyskupystės katedra. XVIII amžiuje Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius pradėjo mūrinės varpinės statybas, o vėliau jas užbaigė bei seminarijos rūmus pastatydino vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis. Pastatą projektavo vienas garsiausių to meto architektų Jonas Kristupas Glaubicas.
Daugiau nei šimtmetį čia veikė kunigų seminarija, kurioje mokėsi ir dirbo daugybė Žemaitijai svarbių asmenybių. Šiais koridoriais vaikščiojo ir vyskupas Motiejus Valančius – viena svarbiausių XIX amžiaus Lietuvos asmenybių, dar vadinamas modernios Lietuvos Tėvu. Būtent Varniuose brendo lietuvybės idėjos, formavosi tautinis sąjūdis, telkėsi Žemaitijos šviesuoliai.
Po 1863–1864 metų sukilimo carinė Rusijos valdžia seminariją uždarė, o pats pastatas per ilgą laiką patyrė daug pokyčių ir netekčių. Dramatiškas Lietuvos istorijos laikotarpis palietė ir sakralinį paveldą – daugybė bažnytinių vertybių buvo sunaikintos, išgrobstytos arba paslėptos. Todėl šiandien muziejuje saugoma kolekcija tampa ne tik meno, bet ir išlikimo istorija.
Muziejuje lankytojai gali išvysti liturginius indus, procesijų atributus, auksakalystės dirbinius, liturginę tekstilę, paveikslus, skulptūras, archeologinius radinius bei dokumentinį paveldą. Dalis eksponatų mena net XV–XVI amžių Žemaitiją. Čia atsiskleidžia ne tik bažnyčios istorija, bet ir kasdienis žmonių gyvenimas, pamaldumo tradicijos, liaudies menas bei Žemaitijos kultūrinė tapatybė.
Ypatingą įspūdį lankytojams palieka autentiškos seminarijos erdvės ir galimybė užlipti į muziejaus bokštą, iš kurio atsiveria Varnių panorama. Bokšte iki šiol skamba keturi bronziniai varpai, primenantys senąsias miesto tradicijas ir kadaise čia veikusią garsėjančią varpų liejyklą.
Muziejus šiandien gyvena ne vien praeitimi. Čia vyksta įvairios edukacijos ir ekskursijos, kviečiančios lankytojus pažinti Žemaitijos sakralinį paveldą iš arčiau. Edukacinėse programose galima susipažinti su rankraštinių knygų inicialais, kryždirbystės tradicijomis, procesijų simbolika ar net pasigaminti savo „saulutę“. Didelio susidomėjimo sulaukia ir edukacija apie partizanų vadą Vladą Montvydą-Žemaitį, jungianti istoriją, pilietiškumą ir gyvą pasakojimą.
Teminės ekskursijos leidžia pažvelgti į Žemaitijos istoriją iš skirtingų kampų – nuo Žemaičių vyskupų galerijos iki Motiejaus Valančiaus Varnių ar procesijų tradicijų. Per meno kūrinius, liturginius reikmenis ir autentiškas erdves lankytojams atsiveria daugiasluoksnis pasakojimas apie Žemaitiją, jos tikėjimą, kultūrą ir žmones.
Apie muziejaus istoriją, lankytojų atrandamus eksponatus, edukacijas ir šiandieninį muziejaus gyvenimą plačiau kalbamės su muziejaus skyriaus vedėja Vaiva Kvedariene.
Kaip trumpai pristatytumėte Žemaičių vyskupystės muziejus žmogui, kuris čia dar niekada nėra buvęs?
Tai vieta, kurioje susijungia Žemaitijos religinis, kultūrinis ir istorinis paveldas. Muziejuje saugomi vertingi sakralinio meno kūriniai, archeologiniai radiniai, liturginė tekstilė, senosios knygos ir kitos istoriją pasakojančios vertybės. Lankytojai čia gali ne tik susipažinti su Žemaičių vyskupystės istorija, bet ir pasivaikščioti autentiškose buvusios Žemaičių kunigų seminarijos erdvėse bei užlipti į bokštą, nuo kurio atsiveria įspūdinga Varnių panorama.
Kuo šis muziejus išskirtinis Lietuvos muziejų kontekste?
Žemaičių vyskupystės muziejus išsiskiria tuo, kad čia istorija pasakojama ne tik per eksponatus, bet ir per pačią erdvę. Muziejus įkurtas autentiškuose XVIII amžiaus Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, todėl lankytojai gali pajusti tikrąją vietos dvasią – vaikščioti tais pačiais koridoriais, kuriais kadaise vaikščiojo seminaristai, vyskupai ir Žemaitijos šviesuoliai,
susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko paveldu bei aplankyti varpinės bokštą, kuriame saugomi didžiausi skambantys varpai Lietuvoje.
Kokie eksponatai lankytojus dažniausiai nustebina arba palieka didžiausią įspūdį?
Didelio lankytojų dėmesio sulaukia XVIII–XIX amžiaus butelis, 2021 metais rastas archeologinių tyrimų metu po buvusios seminarijos grindimis. Tai vienas iš devynių aptiktų butelių, kuriame iki šiol išlikęs gėrimo turinys ir originalus kamštinio ąžuolo kamštis. Tokie radiniai leidžia labai gyvai pajusti kasdienį anuomet čia gyvenusių žmonių pasaulį.
Ne mažiau lankytojus nustebina ir vyskupo Motiejaus Valančiaus kailiniai, kurie šiais metais buvo konservuoti ir restauruoti Prano Gudyno restauravimo centre, o jų kelionės iki Žemaičių vyskupystės muziejaus istorija tikrai verta dėmesio.
Ar yra muziejuje eksponatas ar erdvė, kuri Jums pačiai atrodo ypatinga?
Asmeniškai išskirčiau bokšto erdvę. Dideli langai, aukštos lubos ir šviesi erdvė su keliomis vertybėmis sukuria didingumo jausmą. Dažnai eidama koridoriais mėgstu pakelti akis į skliautus, kurie erdvėms suteikia autentiškumo ir savitos prabangos.
Po renovacijos muziejus lankytojams atsivėrė naujai. Ką šiandien čia atranda atvykstantys žmonės?
Dažnas lankytojas užėjęs į muziejų nustemba, nes nesitiki pamatyti tokių erdvių – neperkrautų ekspozicijų salių, skoningai ir subtiliai pateikto pasakojimo nuo Žemaičių krikšto iki naujų varpų skambesio varpinės bokšte. Šiais metais minint vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, lankytojai turi puikią progą jį pažinti iš naujo.
Salėse įrengtos lentelės su QR kodais – juos nuskenavus galima pasiklausyti įgarsintų istorijos fragmentų iš svarbiausio vyskupo darbo – knygos „Žemajtiu Wiskupiste“ (1847), kurioje jis aprašė Žemaitiją nuo seniausių pagoniškų laikų iki savo dienų. Šis interaktyvus pasakojimas pristatomas vyskupo žodžiais – „Klausykit, ausis pastatę“.
Kas dažniausiai praveria muziejaus duris – keliautojai, šeimos, moksleivių grupės, o gal vietiniai žmonės?
Lankytojų segmentas labai įvairus – nuo pradinukų iki vyresnio amžiaus žmonių. Atostogų metu dažnai užsuka jaunos šeimos, piligrimai, pavieniai keliautojai.
Ar lankytojai dažniau atvyksta dėl istorijos, architektūros, religijos ar tiesiog smalsumo vedini?
Praėjus dvejiems metams po renovacijos, kai muziejus vėl atvėrė duris lankytojams, daugelis žmonių atvyksta norėdami pamatyti ir palyginti, kaip jis atrodė prieš atnaujinimo darbus ir kaip pasikeitė šiandien.
Nemažą dalį lankytojų sudaro buvę varniškiai ar čia mokęsi žmonės – sovietmečiu pastate veikė pradinė mokykla, todėl apsilankymas dažnai sukelia nostalgiją ir šiltus prisiminimus. Muziejaus veikla taip pat domisi ir akademinės srities specialistai – kampanologai („varpų gydytojai“ – autoriaus pastaba), restauratoriai bei sakralinio meno tyrėjai.
Muziejus siūlo daug edukacijų ir ekskursijų. Kurios šiuo metu sulaukia didžiausio susidomėjimo?
Šiuo metu sulaukiame nemažai prašymų ekskursijų metu akcentuoti Motiejų Valančių. Lankytojai, užsisakydami ekskursiją, gali rinktis vieną iš keturių teminių ekskursijų arba populiariausią – „Žemaičių vyskupystės muziejus: istorija ir paveldas“. Ši ekskursija apima visą muziejaus istoriją, Žemaičių krikštą, bažnytinių procesijų tradicijas, vyskupų palikimą ir XX a. laidojimo papročius.
Atsižvelgiant į lankytojų poreikius, ekskursiją galime pratęsti – grupes palydime iki Motiejaus Valančiaus sodo, kur stovi jo paminklas ir matomas namas, kuriame jis gyveno, o pasakojimą užbaigiame buvusioje katedroje, dabartinėje Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje.
Kalbant apie edukacijas, didžiausio susidomėjimo sulaukia „Inicialo dirbtuvės“, kurių metu susipažįstama su rankraštinių knygų dalimi – išsiskiriančia pirmąją raide Taip pat populiari edukacija „Cvangu langu, dūšia dongun“, kurios metu lankytojai susipažįsta su varpų istorija, sužino apie Varniuose veikusią varpų liejyklą, jos veiklos ypatumus ir uždarymo priežastis.
Kiek muziejui svarbus ryšys su vietos bendruomene ir Varnių kraštu?
Ryšys su vietos bendruomene ir Varnių kraštu muziejui yra itin svarbus, nes jis yra neatsiejama miesto dalis ir saugo jo istoriją ateities kartoms. Muziejus aktyviai bendradarbiauja su bendruomene, prisideda prie įvairių renginių organizavimo, taip pat į kultūrines ir edukacines veiklas įtraukia Varnių gimnazijos mokinius. Toks bendradarbiavimas padeda ne tik saugoti, bet ir gyvai perduoti kultūrinį paveldą jaunajai kartai.
Kokius ateities planus ar naujoves šiuo metu brandina muziejus?
Muziejus nuolat siekia tobulėti ir ieško būdų, kaip istoriją lankytojams pristatyti dar patraukliau bei šiuolaikiškiau. Šiuo metu kuriamos naujos edukacijos, ekskursijos ir virtualus gidas, siekiant kuo geriau atliepti skirtingų lankytojų poreikius bei interesus. Nors muziejus yra atminties institucija, labai svarbu žengti koja kojon su technologijomis ir istoriją pateikti įdomiai, šiuolaikiškai bei lengvai prieinamai įvairaus amžiaus žmonėms.
Ko palinkėtumėte žmogui, pirmą kartą atvykstančiam į Varnius ir Žemaičių vyskupystės muziejų?
Palinkėčiau ateiti, pamatyti, pajusti ir tiesiog pabūti. Varnių kraštas yra ypatinga vieta, turinti gilią istoriją, stiprias tradicijas ir savitą atmosferą. O Žemaičių vyskupystės muziejus leidžia visa tai pažinti ne tik per eksponatus, bet ir per pačią vietos dvasią. Tikiu, kad čia kiekvienas gali atrasti kažką įdomaus, prasmingo ir įsimenančio.
*****
Atsisveikinant su Vaiva Kvedarienė tampa aišku, kad Žemaičių vyskupystės muziejus – tai kur kas daugiau nei ekspozicijų erdvė. Tai vieta, kur saugoma Žemaitijos atmintis, tikėjimo ženklai ir žmonių istorijos. Čia kiekvienas eksponatas pasakoja apie laikmetį, o senųjų seminarijos rūmų sienos vis dar mena šimtmečius skaičiuojančius įvykius ir asmenybes.
Atvykus į Varnius verta bent trumpam stabtelėti šiame muziejuje – ne tik tam, kad pamatytum sakralinio meno vertybes ar užliptum į bokštą pasigrožėti miesto panorama, bet ir tam, kad pajustum ypatingą Žemaitijos dvasią, kuri čia gyva iki šiol.
****
Adresas: S. Daukanto g. 6, Varniai
Darbo laikas:
Pirmadieniais-NEDIRBA
Antradieniais–penktadieniais
9.00 – 18.00 val.
Šeštadieniais–sekmadieniais
11.00 – 18.00 val.
Nemokamas lankymas – kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Daugiau informacijos: muziejusalka.lt
Atsiliepimai
Nutempkite nuotraukas čia arba
Pasirinkti failus Iki 5 nuotraukų (JPG, PNG, WEBP, GIF), kiekviena iki 10 MB