Daugelis Telšius pažįsta per Masčio ežerą, meškutes ar senamiesčio gatves. Tačiau už kiekvieno pastato, aikštės ar seno fasado slypi istorijos, kurių dažnas praeivis nė nepastebi. Jas skaityti moka kultūros paveldo specialistas, istorikas, gidas Julius Tamošauskas.
Jis ekskursijų metu kviečia į Telšius pažvelgti kitomis akimis – pastebėti architektūros detales, sužinoti, kaip per šimtmečius keitėsi Telšiai bei atrasti vietas, kurios pasakoja daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Apie gidavimą, apie tai, ką pasakoja Telšių pastatai, kultūros paveldo iššūkius ir apie tai, ką kiekvienas galime padaryti saugodami savo istoriją, kalbamės su J. Tamošausku.
Juliau, kaip atsidūrėte kultūros paveldo srityje? Kuo užsiėmėte iki tol?
Šioje srityje atsidūriau ne iš karto. Baigęs Telšių Žemaitės gimnaziją, studijavau istoriją tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Vėliau grįžau į Telšius ir aštuonerius metus dirbau istorijos mokytoju Telšių ir Plungės rajonų mokyklose.
Mokytojo darbas man iš tiesų patiko, tačiau dėl demografinių pokyčių, mažėjančio mokinių skaičiaus ir mokyklų tinklo pertvarkos teko ieškoti naujo profesinio kelio. Taip prieš beveik devynerius metus atėjau į kultūros paveldo sritį, kurioje dirbu iki šiol.
Kas paskatino domėtis istorija ir architektūra?
Domėjimasis istorija ir architektūra prasidėjo dar mokykloje bei namų aplinkoje. Dažnai kildavo klausimų, kodėl vyko vienas ar kitas istorinis įvykis, kuo viena ar kita istorinė asmenybė, žymus žmogus susijęs su konkrečia vieta, kokią reikšmę miestui ir jo žmonėms turi išskirtiniai pastatai. Būtent tokie ir panašūs klausimai buvo tas varikliukas, kuris skatino domėtis artimąja ir tolimąja aplinka.
Nemažai žmonių Jus pažįsta kaip gidą. Kas Jus labiausiai žavi, vedant ekskursijas?
Labiausiai žavi tai, kad kiekviena ekskursija yra savita. Pasakodamas apie miestą ar jo istoriją, neišvengiamai dalinuosi ir savo požiūriu, tuo, kaip pats suprantu bei matau aplinką. Todėl kiekviena ekskursija tampa autentišku pasakojimu.
Taip pat norėčiau pažymėti, kad dviejų vienodų ekskursijų nebūna, nes kaskart kažkas kitaip - kitoks klausimas, kitas žvilgsnis. Ir tai yra nauja bei nepakartojama.
Ar pastebite, kad žmonės šiandien vis labiau domisi savo miesto istorija ir paveldu? Kokie klausimai ekskursijų metu užduodami dažniausiai?
Manau, kad susidomėjimas savo krašto istorija ir paveldu pastaraisiais metais tikrai išaugo. Tai matyti ne tik Telšiuose, bet ir visoje Lietuvoje. Galbūt tam įtakos turėjo ir pandemijos laikotarpis, kai žmonės daugiau keliavo po mūsų šalies miestus, rajonus ir iš naujo atrado šalia esančias vietas.
Telšiuose netrūksta smalsių ir žingeidžių žmonių. Vieni leidžiasi į ekskursijas pas skirtingus gidus, kiti sugrįžta į jau girdėtus maršrutus, nes kiekvieną kartą atranda kažką naujo. Dažniausiai žmones domina miesto istorijos, pastatų kilmė, žymių asmenybių pėdsakai Telšiuose, įvairios legendos ir mažiau žinomi faktai. Manau, kad ekskursijų metu žmonės ieško ne tik žinių, bet ir gilesnio ryšio su vieta, kurioje gyvena ar lankosi.
Telšių senamiestis yra nacionalinio lygmens kultūros paveldo teritorija. Kuo jis išskirtinis Lietuvos mastu?
Telšių senamiestyje galime pastebėti darną tarp gamtinio reljefo (kalvų), Masčio ežero ir skirtingų laikotarpių miesto planavimo. Per šimtmečius čia išliko nesuardytas gatvių tinklas, natūralus reljefas, o saugomos vertybės – ne tik akivaizdžiai matomi pastatai, bet ir tai, kas slypi po žeme: išlikę archeologiniai fragmentai, liudijantys turtingą miesto istoriją. Noriu pabrėžti, kad Telšių senamiesčio, kaip nacionalinio lygmens kultūros paveldo objekto, statusas miestui kuria didelę pridėtinę vertę. Kartais patys vietiniai to iki galo neįvertiname.
Jeigu pirmą kartą atvykusiam į Telšius žmogui reikėtų parodyti tris vietas, geriausiai atskleidžiančias miesto charakterį, kur jį nusivestumėte?
Pirmiausia rekomenduočiau apsilankyti Žemaičių muziejuje „Alka“ – tai tikras mūsų krašto ir miesto lobynas. Mano didžiausios rekomendacijos.
Antra vieta – Turgaus aikštė. Dienos metu čia netrūksta šurmulio, o nuo aikštės atsiveria gražus vaizdas į Telšių katedrą ir mūsų vadinamąją Mažąją bažnytėlę – dvi svarbias miesto šventoves, ilgus metus dariusias didelę įtaką vietos bendruomenei. Aplink aikštę kadaise gyveno gausi žydų bendruomenė, palikusi gilų pėdsaką Telšių istorijoje.
Ir trečia – „pakaštavoti“ žemaitiškų patiekalų. Juk visi žino, kad nėra gerų išvykų, jei nebus sočiai ir skaniai pavalgyti. (šypsosi)
Jūsų vedamos ekskursijos dažnai atskleidžia mažiau žinomas miesto istorijas. Ar yra faktas apie Telšius, kuris labiausiai nustebina lankytojus?
Vieno konkretaus fakto turbūt neišskirčiau. Tačiau ekskursijose mėgstu pasitelkti senas fotografijas ir kitą vaizdinę medžiagą ir parodyti pokyčius. Tokiu būdu galima pamatyti, kaip keitėsi Turgaus aikštė ar atskiri pastatai, kurie įdomūs ne tik savo istorine verte, bet ir tuo, kaip juos pakeitė laikas. Būtent šie palyginimai lankytojus dažnai maloniai nustebina.
Telšiuose turime išskirtinių tarpukario architektūros objektų – Žemaičių muziejų „Alka“, Šv. Mikalojaus cerkvę ir kitus pastatus. Ar, Jūsų nuomone, pakankamai vertiname šį palikimą?
Palaipsniui ateina supratimas, kad Telšiuose tikrai turime vertingų to laikmečio architektūros pavyzdžių. Manau, prie to prisidėjo ir tai, kad Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat džiugu, jog per gana trumpą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį Telšiuose iškilo nemažai naujos architektūrinės išraiškos pastatų, kurie sėkmingai atlaikė laiko išbandymus.
Apskritai vienas svarbiausių kriterijų, leidžiančių statiniui tapti kultūros paveldo objektu, yra laikas. Svarbu ne tik tai, kokią reikšmę pastatas turėjo jį pastačius, bet ir kaip jis keitėsi – arba išliko nepakitęs – bėgant dešimtmečiams, kokie įvykiai su juo susiję ir kokią vietą jis užima miesto istorijoje.
Dirbdamas paveldosaugininku kasdien matote ir kitą pusę – iššūkius. Kokios didžiausios grėsmės šiandien kyla kultūros paveldui?
Viena didžiausių problemų – vis dar gajus mitas, kad jei pastatas yra kultūros paveldo objektas arba stovi kultūros paveldo teritorijoje, jame nieko negalima tvarkyti ar keisti. Dėl to vieni žmonės nesiima jokių darbų, o kiti juos atlieka nepasikonsultavę ir nesuderinę su atsakingomis institucijomis. Abu atvejai gali pakenkti paveldui.
Todėl visada akcentuojame, kad prieš planuojant darbus verta kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ar savivaldybę. Dažnai sprendimai būna paprastesni, nei žmonės įsivaizduoja, o taip išvengiama klaidų ir nereikalingų problemų.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas, kad kultūros paveldo objektu turi rūpintis kažkas kitas, o ne jo savininkas. Sudėtingiausia būna tada, kai pastatas turi kelis savininkus – tuomet ne visada pavyksta rasti bendrą sutarimą dėl jo priežiūros ar remonto, todėl ilgainiui nukenčia bendras pastato vaizdas.
Ar yra Telšiuose objektas ar vieta, kuri Jums asmeniškai ypač artima? Kodėl?
Ko gero, Zakso kalnas ir Masčio ežero pakrantė. Čia prabėgo mano vaikystė, todėl šios vietos man visuomet siejasi su gražiais ir brangiais prisiminimais.
Kaip manote, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad istorinis miesto veidas išliktų ateities kartoms?
Tiesiog pamėginti palyginti savo gyvenamąją vietą, gatvę ar artimiausią kalvą šiandien ir prieš kelis dešimtmečius ar net prieš šimtmetį, pastebėti, kaip šios vietos keitėsi. Manau, kad tokiu būdu natūraliai ateina platesnis suvokimas ir noras rūpintis vieta, kurioje gyvename.
Ko palinkėtumėte žmogui, kuris nori geriau pažinti Telšius?
Atvykusiam palinkėčiau Telšiuose praleisti bent vieną naktį ir pasilikti visam savaitgaliui.
Jei turėtumėte vienintelę galimybę parodyti žmogui Telšius per vieną valandą, kur jį vestumėte ir ką papasakotumėte?
Tiesiog ramiai praeitume nuo Mažosios bažnytėlės pro Telšių senąsias kapines link Telšių Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės ir užbaigtume Katedros aikštėje. Tokiu maršrutu apeitume keturias miesto kalvas, o likusį laiką tiesiog pasikalbėtume. Taip galima pajusti – dalį Telšių erdvės. Juk būtent kalvos per šimtmečius formavo miesto ir jo gyventojų identitetą.
Ir pabaigai, kas Jums yra Telšiai?
Telšiai – miestas su didele pridėtine verte, kuriame gyvena geri ir nuoširdūs žmonės.
Juliau, dėkojame Jums už pokalbį
Atsiliepimai