Iki ekspozicijos atidarymo siūlome:
- Telšių ješivos lankymas neveikiant ekspozicijai (vienam asmeniui) – 2 Eur.
- 1 val. trukmės paslauga lietuvių, anglų, rusų kalba (grupė iki 25 asmenų) – 20 Eur.
Nuo XIX a. II p. visoje žydų diasporoje garsėjo Kauno (Viljampolės), Telšių ir Panevėžio ješivų
vardai. Skirtingai nei tradiciniai žydų studijų namai – beit midrašai, kuriuose religiniai raštai buvo
studijuojami savarankiškai, ješivos tapo formaliomis žydų švietimo institucijomis prilygusioms
aukštosioms mokykloms. Į šias, Lietuvoje veikusias, dvasines rabinų seminarijas studijuoti
atvykdavo žydai iš viso pasaulio. Kiekviena ješiva, turėjusi tik jai būdingą dėstymo specifiką arba
kaip anuomet buvo sakoma „dvasią“, sudarė unikalų Lietuvos žydų ješivų tinklą. Visos trys ješivos
dar karo metais buvo atkurtos Izraelyje ir Amerikoje, kur iki šiol tęsia savo veiklą. Telšių ješiva
1942 m. tuo pačiu pavadinimu buvo atkurta JAV, Klivlende, kur tęsiama Telšiuose susiformavusi
mokymo sistema.
Telšių ješiva buvo įkurta 1875 metais. Jos sėkmė siejama su rabinu Elizieriu Gordonu (1841-1910),
garsaus rabino Izraelio Lipkino Salanterio mokiniu. 1884 metais tapęs ješivos vadovu, pirmasis
Lietuvoje pritaikė modernius mokymo metodus: studentai turėjo laikyti stojamuosius egzaminus, po
kurių buvo skirstomi į grupes pagal žinių lygį. Iki tol ješivose tęsiamą beit midrašų praktiką, kai
kiekvienas savo nuožiūra pasirinkdavo skaitomą Talmudo dalį, Gordonas pakeitė nauja tvarka. Nuo
šiol grupėmis suskirstyti studentai visą semestrą skaitydavo ir analizuodavo tą patį Talmudo
fragmentą. Telšių ješivoje taip pat buvo pritaikyta nuolatinė žinių tikrinimo tvarka, kuri iki tol
nebuvo praktikuojama kitose ješivose. Per trumpą laiką Telšių ješiva tapo vienu reikšmingiausiu
žydų švietimo centru Rytų Europoje.
Po rabino Gordono mirties, 1910 m. ješivos vadovo pareigas perėmė rabinas Josefas Leibas
Blochas, kuris sugebėjo ir toliau užtikrinti šios institucijos prestižą. J. L. Blocho vadovavimo metais
buvo įdiegti studentų komitetai, kurie rūpinosi visais studentų materialiniais, socialiniais ir
dvasiniais poreikiais. J. L. Blocho vardu siejama ir musaro studijų Telšių ješivoje pradžia. Iš
pradžių, ješivos bendruomenės pasipriešinimo sulaukusios musaro studijos ilgainiui tapo integrali
Telšių ješivos mokymosi dalimi, o J. L. Blochas pasižymėjo kaip genialus musaro žinovas. 1930 m.
ješivos vadovu tapo jo sūnus rabinas Abraomas Isakas Blochas, vadovavęs ješivai iki jos uždarymo
1940 m. vasarą, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir ješivą uždarė.
Ješivų tinkle nusistovėjo postulatas, kad kiekvienas norinti gauti fundamentalų pasirengimą Toros
studijose, turi pasimokyti Telšiuose.
Telšių ješivą sudarė daugelis pradų, o jos studijų metodikai turėjo įtakos daug veiksnių. Šios
metodikos pagrindai – gilinimasis į pirminius šaltinius, pastangos perprasti ankstyvųjų žydų
išminčių tekstuose išsaugotą mintį, stiprios logikos pagrįsta tekstų analizė, religinė filosofija su
ypatingo, Telšiams būdingo musaro atspalviu.
Kiekviena ješiva turėjo savo specifinę atmosferą, taip vadinamą dvasią. Pavyzdžiui, sakydavo:
„Telšių dvasia“, „Vilijampolės dvasia“ ir t. t. Kiekvienas tuoj pat labai tiksliai pajusdavo ir
suprasdavo, ką tai reiškia. „Telšių dvasia“ buvo siejama su įžvalgiomis studijomis ir subtiliu
moralės bei psichologijos suvokimu.
Taip Telšiai prisipildė puikių Toros žinovų, protingų vyrų ir stropių mokinių. Dieną naktį ješiva
siūravo tarsi audringa jūra. Besimokančiųjų balsai aidėjo ne tik iš sinagogos, bet ir iš nakvynės
vietų, jie buvo girdėti netgi gatvėse. Visas miestas, beveik kiekviena Telšių gatvelė virto ješivos
dalimi.
Atsiliepimai