Spalio 12 d. 15 val. Žemaičių vyskupystės muziejus ir Vilimas Norkūnas kviečia į ypatingą vargonų muzikos koncertą. Net po 600 metų pertraukos – į Lietuvą sugrįžta Vytauto Didžiojo žmonos Onos laikų organetas – tokį instrumentą galime dažniausiai išvysti šv. Cecilijos, muzikos globėjos, paveiksluose.
I. renginio dalis su įvadiniu pasakojimu ir prezentacija vyks muziejaus patalpose
II. renginio dalis (keliausime drauge) vyks greta esančioje Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje.
Abiejų renginio dalių trukmė maždaug po 30 min.
Vargonininkas Vilimas Norkūnas pristato unikalią ir vienintelę tokią Lietuvoje solinę koncertinę programą organetui ir didiesiems vargonais atskleisdamas jų atsiradimo istoriją nuo seniausių išlikusių muzikinių šaltinių (kodeksų). Tad koncerte išgirsite Viduramžių, taip pat, XV-o ir XVI-o amžiaus sandūroje gyvavusią itin įdomią bažnytinę muziką, išlikusią rankraščiuose, vargonų tabulatūrose, chorinėse kompozicijose ir jų intavoliacijose. O koncertas baigiamas ankstyvojo baroko kūriniais, saugomais Vilniaus bibliotekose ir sukurtais žymiausių vargonų muzikos kompozitorių.
Vilimas Norkūnas vienas iš nedaugelio Lietuvos vargonininkų, atsidavęs Senajai muzikai, po jo pirštais muzika kalba, alsuoja kaip gyva. Net ir grodamas romantinę muziką sugeba sukurti įspūdį, kad instrumentas geba būti lankstesnis, negu jam leidžia jo fizikinės savybės. Vilimą lengvai užburia istoriniai renesansiniai ir barokiniai vargonai, kuriais jam tenka groti užsienyje. Instrumentai tarsi asmenybės kalbina jį, o jis – juos.
Tuo tarpu organeto grojimo specifikacija primena griežimą smuiku. Tai nešiojami rankiniai vargonai, kuriuos dažniausiai matome atvaizduojamus Šv. Cecilijos paveiksluose. Viena ranka turi reguliuoti dumplių spaudimą, o kita galima klavišais išgroti melodijas, pagroti dviem ar net trimis balsais. Bet tereikia per stipriai spustelti dumples – ir instrumentas žviegs, arba per silpnai – ir jis švilps. Tad reikia tikros meistrystės, priversti instrumentą dainuoti, frazuoti, ir pasakoti istorijas. Vilimas Norkūnas jau antri metai stažuojasi Bolonijoje (Italijoje), pas organeto ir klavesino muzikos atlikėją bei žymiosios Tagliavini istorinių muzikos instrumentų kolekcijos kuratorę Catalina Vicens.
Vilimas Norkūnas Austrijoje baigė dvejas, vargonų koncertinio skyriaus ir sakralinės muzikos, bakalauro studijas Mocarteumo universitete Zalcburge (prof. Heriberto Metzgerio vargonų klasėje), o 2011 metais įgijo sakralinės muzikos ir vargonų magistrą (prof. Ulricho Waltherio vargonų klasėje) Graco menų universitete. 2014 metais šiame universitete baigė Senosios muzikos-klavesino studijas diplomu su pagyrimu prof. Michaelio Hellio klasėje.
Dar kunigaikščio Gedimino laikais Vilnius tapo multietniniu ir multikultūriniu miestu, kuriame ilgus amžius kartu sugyveno įvairių tautų ir konfesijų žmonės. Specifinį Vilniaus renesanso epochos muzikinį kultūrinį klimatą kūrė Italijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių meistrai. Ryškų sakralinės muzikos pėdsaką paliko čia kompozitorius Heinrichas Finckas. O Žygimantui Augustui tarnavęs vienas žymiausių to meto liutnininkų Valentintas Bakfarkas, išleido jam dedikuotą kompozicijų rinkinį.
Ši vargonų programa neišsiverstų be fantastiškųjų italų renesanso muzikos kompozitorių – Girolamo Cavazzoni ir Luzzasco Luzzaschi. Kita stotelė – susijusi su Vilniaus bibliotekose saugomomis tabulatūromis ir jose randamomis Andrea Gabrieli ir Girolamo Frescobaldi kompozicijomis. Koncertą vainikuoja baroko kompozitoriaus Johann Jacob Froberger vargonų kūrinys.
Partneriai:
Žemaičių vyskupystės muziejus,
Varnių kultūros centras,
Varnių Šv. Pauliaus ir Petro bažnyčia,
Valdovų rūmai.
Koncerto programą sudarė ir aprašą parengė © Vilimas Norkūnas
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Dalintis nuoroda el. paštu