Kai sniegas apkloja Žemaitijos kalvas, o Lūksto ežero bangos sustingsta po ledu, Varnių regioninis parkas ima alsuoti ypatinga ramybe. Nors daugeliui atrodo, kad žiemą gamta užmiega, Varniuose ji tik pakeičia ritmą – tylesnį, šviesesnį, pilną paslaptingos tylos ir baltos šviesos. O geriausia vieta pradėti šią kelionę – Varnių regioninio parko lankytojų centras, įsikūręs ramioje Varnių pašonėje, kur prasideda keliai į kalvas, miškus ir ežerus.
Vos peržengus lankytojų centro slenkstį, pasitinka šiluma ir gyva gamtos dvasia. Čia kiekvienas žingsnis – tai kelionė per laiką: nuo senovės pelkių ir vandenų, kuriuose gimė Žemaitijos kraštovaizdis, iki šių dienų miškų, ežerų ir piliakalnių.
Centro ekspozicijos ne tik pasakoja, bet ir kviečia prisiliesti: galima pamatyti gintaro gabalėlius iš Lūksto ežero, pasidomėti auksaspalviais ereliais rėksniais, pasiklausyti paukščių balsų ar susipažinti su Varnių kalvyno geologiniais stebuklais.
Žiemą Varnių regioniniame parke atsiveria kitas pasaulis. Čia vingiuoja Lūksto ežero pažintinis takas, kurį žiemą galima įveikti su slidėmis ar šiaurietiškomis lazdomis. Keliautojus pasitinka apsnigtos pušys, gyvūnų pėdsakai, tyli Jomantų giria ir, žinoma, miško paukščiai, kurie net šalčiausią dieną priverčia šypsotis.
Vakare, kai sutemsta, verta sugrįžti prie centro ir pakelti akis į dangų – čia, toli nuo miesto šviesų, žvaigždynai spindi ypatingu ryškumu. Lankytojų centras kartais organizuoja ir žvaigždžių stebėjimo vakarus, o mažieji čia gali išmokti pažinti žiemos danguje švytinčias planetas.
Net jei lauke spaudžia šaltukas, centre visada jauku. Regioninio parko darbuotojai žiemą mielai veda edukacijas, viktorinas bei pažintinius užsiėmimus.
Apie tai, kuo gyvena lankytojų centras ir kodėl verta čia atvykti net spaudžiant šalčiui, kalbamės su Varnių regioninio parko lankytojų centro administratore Monika Jankauskaite.
Kaip apibūdintumėte Varnių regioninio parko lankytojų centrą šiandien?
Tai moderni, informatyvi ir jauki ekspozicija su skambiu pavadinimu „Septyni keliai iš Varnių“, atverianti lankytojams duris į turtingą Varnių regioninio parko gamtos ir kultūros pasaulį.
Ką lankytojai labiausiai mėgsta ir kas juos labiausiai nustebina, atvykus pirmą kartą?
Lankytojams labiausiai patinka aiški ir interaktyvi ekspozicija, leidžianti greitai susipažinti su Varnių regioninio parko vertybėmis. Taip pat daug dėmesio sulaukia lauke, šalia lankytojų centro, įrengtas sensorinis takelis su užduotimis. Retas gali praeiti pro šalį, nepasisupęs sūpynėse.
Daugelis pirmą kartą atvykusių ir apsilankiusių lankytojų centre nustemba, kad šiame krašte slypi tiek daug gamtos ir kultūros įdomybių, apie kurias jie anksčiau net nežinojo, ir žinoma, lankytoją stebina tai, kad čia bendraujama žemaitiškai.
Kokios veiklos ar edukacijos žiemos metu būna populiariausios?
Žiemą lankytojai dažniausiai renkasi edukacijas patalpose. Siūlome jaukius ir kūrybiškus užsiėmimus: etno šokiai ir žaidimai, šventinio muilo gamyba, šiaudinių žaisliukų kūrimas, žvakių ir kalėdinių žaisliukų gamyba iš vaško, vainiko darymą iš eglės šakų arba sausų džiovintų augalų. Taip pat populiarūs įvairūs žygiai, užsiėmimai „Vilkiukų mokykla“, pasimokykime pažinti paukščius.
Ar yra ekspozicijos dalis ar gamtos kampelis, kuris jums asmeniškai atrodo ypatingiausias?
Kiekvienas, apsilankęs Varnių regioninio parko lankytojų centro ekspozicijoje „Septyni keliai iš Varnių“, randa savo kampelį, kuris jam/jai yra ypatingiausias ir reikšmingiausias. Aš asmeniškai išskirčiau Lūksto ežero gintarą ir „Paukščių balsų paros laikrodį“.
O kuo Varnių regioninis parkas ir lankytojų centras išsiskiria iš kitų Lietuvoje veikiančių regioninių parkų? Kuo jis ypatingas ir kodėl būtent į jį jūs kviečiate atvykti žiemą?
Varnių regioninio parko išskirtinis bruožas, atsispindintis ir lankytojų centre – unikalių gamtos ir kultūros vertybių gausa. Vertingiausioje aukščiausio Žemaitijos kalvyno dalyje puikuojasi aukščiausios kalvos – piliakalniai. Čia stūkso Lietuvos kalnų karalienė Šatrija. Didžiausias natūralus Žemaitijos ežeras Lūkstas vis dar išmeta gintaro. Čia prasideda didžiausios Žemaitijos upės: Venta, Virvytė, Minija, Kražantė, o pelkynai – vieni turtingiausių paukščių įvairove. Varnių regiono parko teritorijoje taip pat veikia neeilinė Gamtos mokykla.
Papasakokite plačiau apie Gamtos mokyklą. Kokia yra pagrindinė jos misija?
Varnių regioninio parko Gamtos mokykla jau ne vienerius metus kviečia pažinti gamtą kitaip. Mūsų Gamtos mokyklos tikslas – sudaryti sąlygas vaikams ir suaugusiesiems būti gamtoje, tyrinėti, stebėti augalus, gyvūnus, išbandyti save, mokytis orientuotis, pastebėti smulkiausias detales ir pajusti tikrą gamtos ryšį. Tai nėra įprasta mokykla – čia mokomės veikdami, keliaudami, stebėdami ir liesdami gamtą tiesiogiai. Norime, kad kiekvienas, apsilankęs mokykloje, grįžtų ne tik su žiniomis, bet ir su išaugusiu pagarbos jausmu gamtai.
Kokios edukacinės programos šiuo metu sulaukia daugiausiai susidomėjimo?
Didelio susidomėjimo sulaukia programos „Pojūčiai gamtoje“, „Kelionė į bebro namus“, Kūčių tradicijų edukacija, kalėdinio žaisliuko gamyba bei kultūrinė programa „Baroko paslaptys Žemaitijos širdyje“. Taip pat labai populiarios mūsų Neformaliojo vaikų švietimo programos – „Gamtos tyrėjai“, „Mokomės gamtoje“ ir „Vardan tos“. Jose vaikai patiria tikrus nuotykius: stebi gyvūnus, keliauja naktiniais žygiais, mokosi orientuotis pagal saulę ar šešėlį, užkuria laužą, gaminasi arbatą iš žolelių ar net eglės spyglių.
Tikriausiai mokymo priemonės taip pat prisideda prie kokybiškesnio ugdymo. Ar turite jų? Kaip jos pasitarnauja?
Priemonės yra labai svarbios, nes vaikams reikia praktikos. Turime knygų, spalvotų žurnalų, dėlionių, stalo žaidimų, kortelių paukščių, gyvūnų ir vabzdžių pažinimui. Taip pat kompiuterinę įrangą, palapines, miegmaišius, dvirates transporto priemones. Mokiniai dirba pakeltose lysvėse – čia sėja, laisto, ravi. Tokios veiklos lavina atsakomybę, bendradarbiavimą, moko nešiukšlinti ir gerbti gamtą. Praktika gamtoje kur kas paveikesnė nei teorija klasėje.
Kuo mokymasis gamtoje skiriasi nuo įprastų pamokų klasėje?
Gamtoje vaikai tampa žingeidesni, labiau motyvuoti. Čia nėra griežtų suolų ar ribų – jie stebi realius procesus, tyrinėja, klausinėja, bendrauja tarpusavyje. Tai padeda lavinti socialinius, kultūrinius įgūdžius, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Mokymasis gamtoje skatina vaikus judėti, drąsina, ugdo pasitikėjimą savimi ir gamtos pajautą.
Kokius artimiausius tikslus ar naujoves planuojate Gamtos mokykloje?
Didžiausias tikslas – plėsti edukacijų tematiką ir dar labiau įtraukti bendruomenes. Planuojame daugiau naktinių žygių, sezoninių užsiėmimų, gamtamokslinių tyrimų vaikams, taip pat siekiame atnaujinti kai kurias priemones, kad galėtume dar geriau suderinti mokymąsi su patirtimi. Nuolat ieškome būdų, kaip padaryti mokyklą dar patrauklesnę ir įdomesnę.
Ir pabaigai: ką norėtumėte palinkėti Varnių regioninio parko lankytojams ir tiems, kurie dar tik planuoja čia atvykti?
Varnių regioninio parko lankytojams linkiu gražių akimirkų ir įdomių atradimų. Kiekvienas takas, ar tai būtų vasara ar žiema, čia veda prie naujos istorijos, o kalvos, miškai slepia savitą pasakojimą.
Tiems, kurie dar tik planuoja kelionę ir galbūt dvejoja, linkiu nepraleisti progos atvykti į šį unikalų Žemaitijos kampelį. Čia laukia pasakojimai, istorijos, gamta ir žemaitiškas nuoširdumas.
******
Iš Varnių regioninio parko lankytojų centro galima leistis į trumpas išvykas: aplankyti Šatrijos, Sprūdės piliakalnius, Biržuvėnų dvarą ar Jomantų miško taką. Kiekviena vieta žiemą įgauna naują atspalvį – tylų, paslaptingą, tarsi iš seno pasakojimo.
Tad jei šiemet ieškote vietos, kur žiema būtų tikra – su sniego girgždesiu, paukščių balsais ir žemaitišku svetingumu – Varnių regioninio parko lankytojų centras jus kviečia užsukti. Čia rasite šilumą net žvarbiausią dieną.
Atsiliepimai