Telšiuose, ant Žaliosios kalvos, greta Masčio ežero kranto, įsikūręs Žemaičių muziejus „Alka“ pasakoja Žemaitijos istoriją, atskleidžia žmonių gyvenimus, jų kūrybos ir kasdienybės spalvas. Muziejaus ekspozicijų salėse praeitis atsiveria eksponatuose, o kartu kviečia pažvelgti į tai, kaip kultūra tęsiama dabartyje. Žemaičių muziejus „Alka“ – tai ne tik muziejus – tai gyvas pasakojimas apie Žemaitijos praeitį, žmones, jų meną, buitį ir svajones. Kiekviena šio muziejaus salė, kiekvienas eksponatas – tarsi langas į praeitį, o kartu – ir tiltas į ateitį.
Nors muziejus oficialiai įkurtas 1932 m. vasario 16 d., jo ištakos siekia 1922-uosius, kuomet Telšių mokytojų seminarijos direktorius Juozas Gedminas ėmė rinkti pirmuosius muziejinius eksponatus, taip padėdamas pamatus būsimam Žemaitijos kultūros centrui. Šį darbą tęsė istorikas ir kraštotyrininkas Pranas Genys, kuris tapo viena svarbiausių muziejaus kūrimo figūrų.
Iš pradžių „Alka“ glaudėsi įvairiose laikinosiose vietose – Telšių mokytojų seminarijoje, tuometinėje „Saulės“ gimnazijoje, netgi nuomojamose patalpose, kol pagaliau 1932 m. Senovės mėgėjų draugija „Alka“ ryžosi statyti nuosavą muziejaus pastatą. Modernų statinį suprojektavo architektas Steponas Stulginskis, o lėšas aukojo visa Lietuva – nuo valstybės institucijų iki pavienių žemaičių.
Šiandien muziejaus fonduose saugoma daugiau nei 156 tūkstančiai eksponatų: archeologiniai radiniai, etnografiniai dirbiniai, tarpukario ir šiuolaikinės dailės kūriniai, baldai ir interjero detalės. Ypatingą vietą užima dvarų kultūros paveldas – autentiški daiktai iš Tiškevičių, Oginskių, Pliaterių, Gorskių dvarų, kurie muziejų pasiekė po 1940 m., kai dvarų turtas buvo perimtas valstybės ir perduotas saugoti kultūros įstaigoms.
2023 m. gruodžio 27 d. baigta išsami muziejaus renovacija pažymėjo naują „Alkos“ etapą: restauruotas pastato fasadas, atnaujinti langai, įrengtos šiuolaikinės ekspozicijų salės ir saugyklos, edukacinės erdvės vaikams, muziejus pritaikytas lankytojams su negalia, įdiegtos skaitmeninės ir interaktyvios ekspozicijos su multimedijos sprendimais.
Apsilankymas muziejuje – tai kelionė nuo seniausių laikų iki šių dienų. Čia susipina archeologija, etnografija, dailė, dvarų kultūra ir šiuolaikinis menas. Lankytojai gali rasti archeologinius radinius iš piliakalnių ir kapinynų, etnografinės buities ir amatų ekspozicijas, dvarų kultūros meno dirbinius ir interjerus, tarpukario bei šiuolaikinės dailės kūrinius. Taip pat siūlomos specialios edukacinės programos vaikams, mokykloms, šeimoms. Tai vieta, kur istorija prabyla žmogui suprantama kalba – vaizdu, šviesa, autentiškumu. Muziejus atveria duris visiems – tiek istorijos bei meno tyrinėtojams, tiek šeimoms, draugų kompanijoms ar kolektyvams, ieškantiems turiningo laisvalaikio. Lankytojus pasitinka parodos, edukacinės veiklos ir jauki aplinka.
Po renovacijos „Alka“ pasikeitė neatpažįstamai – išsiplėtė erdvės, ekspozicijos tapo interaktyvios, muziejus įgavo naują veidą. Norėdami sužinoti, kaip šį virsmą mato patys muziejaus žmonės, pakalbinome direktorę Eva Stonkevičienę. Ji pasidalijo savo patirtimis, sunkumais ir džiaugsmais, lydėjusiais atsinaujinimo procesą.
Kuris atnaujinimo etapas buvo sudėtingiausias ir kodėl?
Žemaičių muziejus „Alka“ su savo padaliniais pastaraisiais metais išgyveno turbūt patį didžiausią virsmą nuo muziejaus įkūrimo: 2021 m. atnaujintas Žemaičių kaimo muziejus, jame įkurtos edukacinės erdvės, prabėgus porai metų visuomenei atverta Telšių ješiva, 2024 m. baigtas renovuoti Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose ir galiausiai praėjusių metų rudenį lankytojams atidarytos Žemaičių muziejaus „Alka“ Istorinės ekspozicijos durys.
Istorinės ekspozicijos atvėrimas muziejaus kolektyvui buvo ypatingas. Tie penkeri metai, kuriuos mes išgyvenome, buvo nepaprastai sunkūs.
Kiekvienų metų pabaigoje vieni kitiems suteikdavome viltį, kad kitąmet bus lengviau. Deja, nebuvo. Kiekvienas etapas nuo muziejinių vertybių kraustymo iki biurokratinių procesų įgyvendinimo pareikalavo daug jėgų tiek fiziškai, tiek emociškai. Negalėčiau išskirti nė vieno momento.
Kokias naujoves lankytojai sutiko su didžiausiu susidomėjimu po renovacijos?
Didžiausią susidomėjimą lankytojams kelia pats muziejus ir atnaujinta istorinė ekspozicija, kurią kūrėme siekdami ne tik patraukliai ir profesionaliai pateikti informaciją, bet ir interaktyviai įtraukti žmones į pažinimo procesą. Įkvėpė Žemaitija, jos žemės, žmonės, kalba, praeitis, dabartis ir ateities perspektyvos.
Muziejus patrauklus visiems, besidomintiems Žemaitijos istorija. Čia dažnai užsuka švietimo bendruomenė, gidai, turistų grupės, neprasuka pro šalį ir vietiniai, todėl su naująja ekspozicija siekta nuoseklumo pristatant Žemaitijos regioną, transliuojant žinią, kad Žemaičių muziejus „Alka“ – svarbiausias Žemaitijos muziejus nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno.
Lankytojai ypatingai domisi turtingu archeologijos rinkiniu, atskleidžiančiu pirmųjų Žemaitijoje gyvenusių žmonių pasaulį. Daug emocijų sulaukia Žemaitijos dvarų kultūros erdvė, kurioje pristatomos iš nacionalizuotų dvarų muziejui patekusios neįkainojamos meno vertybės – tikrasis „Alkos“ aukso fondas.
Ekspozicijoje stiprias reakcijas kelia Netekčių salė, pasakojanti apie Sibiro tremtinius bei II pasaulinio karo išbandymus, o greta – partizanų bunkerio erdvė, vedanti lankytoją į pokario gyvenimus ir galiausiai į Atgimimo laikotarpį.
Ne mažiau dėmesio sulaukia gamtos pažinimui skirta erdvė, kurioje sukurtas tikros gamtinės aplinkos įspūdis, bei unikali Medalių meno ekspozicija, apibendrinanti nueitą Žemaitijos istorinį kelią per asmenybes ir įvykius.
Būtent šios naujovės – ekspozicijos nuoseklumas, interaktyvumas ir emocinis pasakojimas – tapo didžiausiu traukos objektu mūsų lankytojams po renovacijos.
Ar yra eksponatas, kurį laikote tikra muziejaus „širdimi“?
Per daugiau nei devyniasdešimtmetę veiklą mūsų muziejus sukaupė beveik 156 tūkstančius vertybių, tačiau tikra „širdimi“ vadiname pirmąjį eksponatą, užfiksuotą muziejaus gaunamų eksponatų knygoje – Šv. Jono Nepomuko skulptūrą, datuojamą 1849 metais.
Apie 1860 m. ją iš griūvančios Daubtiltės koplytėlės (Telšių r.) namo parsinešė Kalnėnų kaimo gyventojas Antanas Činskis ir muziejaus įkūrimo proga 1932 m. skulptūrą padovanojo muziejaus direktoriui Pranui Geniui. Šis kūrinys simboliškai žymi Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių pradžią.
Muziejus, siekdamas tapti laisvalaikio praleidimo vieta įvairioms bendruomenės grupėms ekspozicijoje įrengė koncertų ir renginių salę, kuriai suteikė Pranciškaus Smuglevičiaus vardą.
Čia kiekvienas lankytojas galės pasigėrėti Žemaitijos dvarų paveikslais bei pagrindiniu akcentu 2024 m. restauruotu P. Smuglevičiaus paveikslu – „Agripina perkelia savo vyro Germaniko palaikus į tėvynę“, jau tapusiu Žemaičių muziejaus „Alka“ vizitine kortele.
Pastebime, kad stipriausias reakcijas ir didžiausią įspūdį lankytojams palieka dvarų kultūros ekspozicija. Jei reiktų išskirti konkrečius eksponatus, tai būtų Venecijos Murano stiklo veidrodis, grafų Broel-Pliaterių ąžuolinis bufetas ar Rietavo kunigaikščių Oginskių medžioklės kambario iš elnių ragų pagaminti baldai. Vienas favoritų – dvarų interakcijų ekspozicijoje esantis „stebuklingas veidrodis“, kuriame dirbtinio intelekto pagalba galima išvysti save dėvint XIX a. rūbus. Gana dažnai, apėję dalį muziejaus, žmonės teiraujasi: „Ar meškų jau nebėra“? Daugelis į muziejų sugrįžta su prisiminimais apie meškų iškamšas, kurios prieš renovaciją lankytojus pasitikdavo ekspozicijos pradžioje. Patikiname: meškos yra ir lankytojai būtinai jas ras.
Kaip keičiasi lankytojų įpročiai? Ar sulaukiate daug jaunimo, turistų iš užsienio?
Pastebime, kad daugelis ateina vedini smalsumo – palyginti, kaip muziejus pasikeitė po renovacijos. Kai kurie prisipažįsta čia buvę vaikystėje ar jaunystėje, o dabar sugrįžę pamato visai kitą vaizdą. Per metus apsilankė daugiau nei 16 tūkstančių žmonių, ir net penktadalis jų – jaunimas. Tai rodo, kad muziejus sugeba sudominti naująją kartą. Užsieniečių lankosi vis daugiau, ypač vasarą: dažniausi svečiai – lenkai ir latviai, tačiau turėjome lankytojų ir iš Vakarų Europos, JAV. Džiugu matyti, kad „Alka“ tampa ne tik regiono, bet ir tarptautinio susidomėjimo vieta.
Kokie yra Jūsų muziejaus ateities planai? Kokios naujovės laukia lankytojų?
Vienas naujausių sprendimų – 3D animuotas video pasakojimas apie muziejaus pastatą, kurį galima pamatyti net neižengus į vidų – pakanka nuskanuoti QR kodą. Ateityje sieksime dar labiau praplėsti veiklą: siūlyti naujas edukacijas, ekskursijas, rengti kūrybines dirbtuves, stiprinti ryšius su švietimo įstaigomis. Norime, kad muziejus būtų ne tik vieta, kur saugoma Žemaitijos istorija, bet ir gyvas kultūros židinys. Parodų erdvėje nuolat keisime temines parodas, pristatysime dar neatskleistus rinkinių lobius bei šiuolaikinio meno sąsajas su istorija. Mūsų tikslas – kad kiekvienas lankytojas rastų čia kažką artimo sau, nesvarbu, ar jis ieško istorijos, meno, ar naujų kultūrinių patirčių.
Jei dar nesilankėte – ateikite ir pajuskite, ką reiškia autentiška žemaitiška dvasia. Jei jau buvote – sugrįžkite ir pamatykite, kaip muziejus atgimė, kaip jis kalba šiuolaikiškai, bet su pagarba praeičiai.
Adresas: Muziejaus g. 31, Telšiai.
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais nuo 9 iki 18 val., šeštadieniais-sekmadieniais nuo 11 iki 18 val. Nemokamas lankymas – kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Daugiau informacijos: muziejusalka.lt
Atsiliepimai