Kai senamiesčio centre užuodi cibulynės kvapą, žinok – esi Telšiuose. Čia, šalia miesto laikrodžio, stovi jauki kavinė „Senamiestis“. Joje šeimininkauja Vaiva Klingerienė – žemaitiško skonio ambasadorė, nuoširdžiai besidalijanti krašto kulinariniu paveldu su kiekvienu užsukusiu. Kukli, bet tikra – tokia ir jos istorija. Kviečiame skaityti šiltą pašnekesį apie tai, kaip per skonį galima sugrįžti į vaikystę, prisiminti močiutę, žemaitiškos ruošos garsus ir maisto kvapus.
Kaip prasidėjo Jūsų kelias kulinarijoje? Kada supratote, kad žemaitiška virtuvė Jums daugiau, nei tik receptai? Galima sakyti, kad viskas prasidėjo nuo pastato... prieš 14 metų... turėjome pastatą geroje vietoje Telšių senamiestyje. Iš pradžių galvojome jį tiesiog išnuomoti, bet taip viskas pasisuko, kad pradėjome tvarkyti ir galiausiai nusprendėme – kodėl gi ne sau? Artėjo vyro jubiliejus, reikėjo vietos šventei... ir taip gimė „Senamiestis“. O žemaitiškas maistas? Jis jau buvo. Ne receptais, bet pojūčiu, prisiminimais, skoniu.
Ar Jūsų šeimoje buvo puoselėjamos žemaitiškos maisto tradicijos? Gal atmintyje liko koks vaikystės patiekalas, kurį iki šiol gaminate?
Taip, mūsų šeimoje visada valgėme žemaitiškai. Visi mūsų draugai žino: jei kviečiame į kiemelį tai tikrai bus kastinys, silkė, bulvės, spirginė O vaikystės skonis – tai pusmarškonė košė su mirkalu. Tokie paprasti, pakutenantys širdį ir užpildantys skrandį patiekalai.
Kiek metų gyvuoja Jūsų kavinė? Kaip ji keitėsi per laiką?
Jau 14 metų. Stengiamės išlaikyti tai, kas tikra. Kavinė, kaip ir žmogus, turi senti oriai – su kėdžių girgždesiu, stalų istorijomis... Aišku, visada atliekame kosmetinį remontą, štai dabar ruošiamės perdažyti paradines duris. Bet esmė lieka – tikrumas.
Ar nuo pat kavinės atidarymo norėjote siūlyti žemaitišką virtuvę? Kaip gimė ši idėja?
Iš pradžių net neplanavome ilgai čia darbuotis. Bet kai tuometinis meras Vytautas Kleiva paprašė paruošti žemaitiškus patiekalus svečiams, o viena viešnia paragino mane kalbėti žemaitiškai – kažkas manyje suvirpėjo. Supratau, kad reikia dalintis tuo, ką turime. Kastinis, cibulynė, spirginė – žemaičių virtuvė nėra sudėtinga, bet ji kalba apie tapatybę. Ir mes ją pristatome būtent taip – paprastai, šiltai, savitai.
Kaip derinate senovinius skonius su šiuolaikiniais svečių lūkesčiais?
Meniu stengiamės šiuolaikiškai patiekti žemaitiškių vaišių asorti...Pavyzdžiui, kastinį pateikiame rutuliukais. Svečiui paklausus, kas tai, atsakau, kad čia - „kastinio ledai“ (šypsosi).
Koks ingredientas Jums pats svarbiausias virtuvėje?
Mėtos ir kanapių sėklos. Mėtos suteikia gaivumo, o kanapės – gilų, nostalgišką skonį. Be jų žemaitišką virtuvę sunkiai įsivaizduoju.
Ar pastebite, kad vis dažniau žmonės prie savo šaknų grįžta per skonį?
Tikrai taip. Daugelis atpažįsta skonius iš vaikystės – sako: „mano močiutė taip pat darydavo“. Ir tada užplūsta prisiminimai... Dažnai galvoju, kad reikėtų sukurti knygą ar lentą, kur lankytojai galėtų užrašyti žemaitiškus žodžius, frazes, kur kiekvienas atneštų ir paliktų savo dalelę (šypsosi).
Ką Jums reiškia pristatyti žemaitišką virtuvę atvykusiems svečiams iš kitų Lietuvos vietų ar užsienio? Jaučiu pasididžiavimą, kad esu žemaitė. Visada lankytojams pasakau: „esat Žemaitijoje ir stengsiuosi, kad jūs pajustumėte, kap skanē mes jiedam“.
Ar užsieniečiams žemaitiškas maistas – egzotika? Kaip jie reaguoja? Yra tekę siūlyti žemaitiškus patiekalus ir daugybei miesto svečių iš užsienio...Galiu pasakyti, kad kuo aukštesnio intelekto žmogus, tuo jis labiau domisi ir priima kitas kultūras bei tradicijas. Valgo, ragauja, klausinėja. Dažnai pajuokauju, kad už valandos kanapės pradės veikti, ir Telšiai pasidarys dar gražesni... O jie, būna, pasako, kad jūs specialiai tų kanapių duodat... (juokiasi)
Koks komplimentas Jus labiausiai pradžiugino?
Pagyrų sulaukiu, bet ką čia girsiesi... Geriausia padėka, kai lankytojai grįžta ir dar atsiveža kitus. Kai sako, kad prieš kelis metus buvom ir vėl norim pas jus pajiesti. Tad galiu drąsiai teigti, jog esminis įrodymas, jog esame teisingame kelyje – vėl ir vėl sugrįžtantis žmogus (šypsosi).
Kaip vienu sakiniu apibūdintumėte, kuo išsiskiria Jūsų kavinė?
Mes nesame niekuo ypatingi – mes tiesiog esame. Paprasti, bet su savu veidu. Ir jei tas veidas pristato Žemaitiją – vadinasi, viskas su mumis ir mūsų šaknimis yra ir bus gerai.
Dėkoju už pokalbį.
Atsiliepimai