Telšiai – miestas, kuriame istorija gyva ne tik pastatuose ar aikštėse, bet ir žmonių pasakojimuose. Viena iš tų, kuri moka šią istoriją atgaivinti su meile ir kruopele žemaitiško akcento – gidė Aistė Korkadinovaitė-Šiaudkulienė. Ji ne tik veda ekskursijas po Žemaitijos sostinę, bet ir kuria patirtis, kurios leidžia iš naujo pamilti šį miestą tiek vietiniams, tiek svečiams. Pati Aistė save vadina meilės emigrante, kuri rado savo gyvenimo žmogų, pamilo jį, o kartu – ir visą Telšių kraštą.
Apie tai, kaip prasidėjo jos kelias link istorijų apie Žemaitijos sostinę pasakojimo miesto svečiams, kuo ypatingi Telšiai ir ką verta pamatyti net ir čia gyvenantiems – pokalbis su gide Aiste.
Papasakokite apie save. Ar Telšiai – Jūsų gimtasis miestas? O gal atvykote čia ir įsimylėjote šį kraštą taip, kad nusprendėte pasilikti čia?
Oijj, čia labai graži istorija. Studijavau turizmo administravimą, mėgau daug keliauti, visas savo santaupas išleisdavau kelionėms. Viena iš šių kelionių buvo į Telšių kraštą. Lankėme Žvėrinčių, Telšius ir Biržuvėnų dvarą. Nors Lietuva buvo pakankamai išmaišyta, daug vietų apvažiuota ir pamatyta, bet būtent Telšiuose, ant Insulos kalvos, ten aukštai, kunigų seminarijos salėje, nuskambėjo ateitį nulėmusi mano frazė „Aš čia gyvensiu…“ Gavosi taip, kad sutikau savo gyvenimo meilę iš Telšių. Esu meilės emigrantė, tad keltis į šį miestą nebuvo jokių abejonių. Pati esu kilusi iš Kėdainių ir manau, kad tarp šių miestų yra nemažai panašumų. Ir šiandien kiekvieną dieną turistams kalbu, kad Kėdainiai taip pat yra Žemaitijos teritorijoje, tad galiu teigti, kad esu žemaitė. (šypsosi)
Ar vaikystėje jau turėjote „gido gyslelę“? Ar buvote ta, kuri visiems pasakoja istorijas, veda būrelius, domisi vietovėmis?
Ne, vaikystėje aš daugiau buvau aktorė, šokėja, renginių vedėja, organizatorė. Bet vesti ekskursijas mane labai įkvėpė Šiaulių kolegijos dėstytoja Judita Stulpinaitė. Ji pamatė manyje potencialą – davė labai daug gerų patarimų, idėjų ir pozityvo.
Kiek metų jau esate gidė? Kaip prasidėjo Jūsų kelias į gidavimą? Ar suskaičiuotumėte, kiek per savąjį gyvenimą jau esate pravedusi ekskursijų?
Pradėjau gidauti dar studijuodama ir dirbdama kelionių agentūroje. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek metų atgal, bet tai buvo seniai. Pradžia ekstremali – susirgo gidas, kurį samdžiau grupei, nebeliko į ką atsiremti, tad jį pavaduoti skubiai teko man. Pamenu, per naktį mokiausi įvairiausių istorijų. Tąsyk mane pastūmėjo agentūros, kurioje dirbau, direktorius - jis padrąsino ir tikrąją to žodžio prasme privertė mane išlipti iš komforto zonos (šypsosi). Jam ligi šiol esu už tai dėkinga.
Ekskursijų pravesta nesuskaičiuojamai daug (šypsosi) . Žinote, dar labai motyvuoja puikūs turistų atsiliepimai, malonūs žodžiai, padėkos, įvertinimas. Niekada negalvoju apie atlygį pinigine prasme. Tiesiog gera suteikti žmonėms malonumą ir žinių apie manąjį miestą.
Kokie šios profesijos privalumai? O su kokiais iššūkiais tenka susidurti šiame darbe?
Gidaujant galima susipažinti su įvairiais žmonėmis. Ypatingai įdomu vesti ekskursijas žmonėms, kurie augę Telšiuose. Iš jų semiuosi pasakojimų iš praeities. Pasitaiko ir tokių turistų, kurie pasikaustę istorinėmis žiniomis. Labai smagu su jais pabendrauti, o tuo pačiu ir praplėsti savo akiratį.
Šioje srityje augti ir tobulėti, kaip sakant, ribų nėra. Kartais net ir psichologinės žinios praverčia. O iššūkių taip pat pasitaiko – nuotaika ne nuotaika, humoro jausmo neturėjimas, nenoras girdėti. Man svarbu žinoti, iš kur atvyksta grupė, kokios specialybės, tuomet galima ruoštis, truputėlį kitaip pristatyti miestą.

Ar žemaičių tarmė svarbi Jūsų darbe? Ar dažnai ja kalbate su lankytojais? Kaip reaguoja turistai, išgirdę žemaitiškai?
Be abejo, žemaičių net ne tarmė, o kalba, labai svarbu. Aš jos vis dar mokausi, mane dažnai pataiso ir pamoko gidas Andrius Dacius. Jam esu dėkinga už žemaičių kalbos pamokas (šypsosi).
Žinoma, atsiranda turistų, kurie nori girdėti, kaip įpratę, bendrine kalba. Visgi dauguma džiaugiasi, išgirdę mūsų – žemaičių – kalbą, ir prašo ja kalbėti. O tai labai svarbu, juk turistai atvyksta ne kur kitur, o į Žemaitijos sostinę.
Kokie Telšių miesto istorijos faktai dažniausiai nustebina turistus?
Tie, kurie daugiau ar mažiau yra girdėję apie Telšius, jau nenustemba, kad esame kaip Roma, kad turime daug sąsajų su ja. Taip pat nebestebina, kad esam meškų sostinė. Retai, bet pasitaiko lankytojų, kurie pirmą kartą girdi, jog turime vieną iš 7-ių saugomų senamiesčių Lietuvoje. Nustebina ir tas faktas, kad turime pačią didžiausią pasaulyje sieną – didžiąją Žemaičių sieną. Turistai žavisi Ješiva ir jos istorija. Ir, žinoma, mūsų ekskursijos „vinis“ – Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, kurios vidus yra toks unikalus, kad visi amo netenka.
Mano manymu, turistus nustebina net ne faktai, o tai, kad Telšiai tokie gražūs (šypsosi). Man dažnai žmonės, kurie atvyksta čia pirmą kartą, sako: „Na tikrai nesitikėjome...”
Ar turite mėgstamiausią pasakojimą ar legendą, kurią visada įtraukiate į ekskursijas?
Jau truputį užsiminiau, bet man labai patinka turistų reakcija į tą faktą, jog turime pačią didžiausią pasaulyje sieną (šypsosi). Visi pradeda teigti, kad tai kinų siena, bet iš tikro klausimas turėtų būti, o kuom ji didžiausia? Tikrai nerasite nei vienos didesnės pasaulyje sienos, kuri taip gražiai meilę Žemaitijai perteikia per sienoje išeksponuotus meno kūrinius.
Jei turėtumėte vienintelę galimybę parodyti žmogui Telšius per vieną valandą, kur jį vestumėte ir ką papasakotumėte?
Išskirtinai norisi pradėti ekskursiją nuo Vilniaus kalvos - nuo jos atsiveria labai gražus vaizdas. Aprodyčiau Telšių miesto senamiestį ir mūsų mažąsias miesto puošmenas. Ypatingai - Žemaitijos gaublį, didžiąją Žemaičių sieną, Katedrą ir jos duris, amfiteatrą su puikiu vaizdu į Masčio ežerą. Pasakočiau, kad ekskursiją po Žemaitiją reikia pradėti būtent nuo Žemaitijos sostinės Telšių, o kodėl - viską pamatytumėm (šypsosi).
Kuo ypatingas Telšių kraštas Jūsų akimis? Kas jums Telšiai?
Telšių kraštas tikrai ypatingas savo kalba, žmonėmis ir gamta. Masyvūs miškai, kalvotos vietovės ir ta bočių dvasia, jaučiama iki šių dienų... Namai, kur širdis, o širdis yra Telšiuose.
Ačiū už pokalbį.

Atsiliepimai