Degaičių dvaro sodybos parkas, įsikūręs Degaičių kaime, vos už 6 kilometrų nuo Telšių – vienas vertingiausių Žemaitijos žaliųjų kampelių. Ne veltui nuo 2017 m. jis įtrauktas į valstybinės reikšmės parkų sąrašą. Tai vieta, kur gamta dera su žmogaus kūrybiškumu: netaisyklingas tiesių alėjų ir vingiuotų takų raizginys veda pro šešis tvenkinius, sporto ir žaidimų aikšteles, vasaros estradą bei bažnyčią. Parke galima rasti informacines lenteles prie medžių lietuvių ir lotynų kalba. Orientuotis padeda ir speciali parko schema.
Parkas kadaise priklausė dvarui, o jo ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai carinės Rusijos laikotarpiu žemė tapo reprezentacine dvaro dalimi ir buvo apsodinta želdiniais. Tikslesnių duomenų, kas projektavo parką, neišliko, bet žinoma, kad po Pirmojo pasaulinio karo jį iš banko įsigijo Liaugaudų broliai – jie ūkininkavo, bet vertingus medžius ir krūmus išsaugojo.
XX a. viduryje šis kampelis buvo apleistas, apžėlęs ir priminė užmirštą erdvę. Tačiau 1972 m. mokytojas, dailininkas ir dendrologas Adolfas Kišonas ėmėsi didžiojo darbo. Su talkininkų pagalba jis atnaujino alėjas, atgaivino tvenkinius, genėjo senuosius medžius ir kūrė naujas erdves. A. Kišonas parką matė kaip gyvą paveikslą – kiekvienas medis ir takas jo rankose tapo potėpiu, kuriančiu harmoningą visumą.
Šiandien ši erdvė – gyva gamtos ir žmogaus kūrybiškumo dermė. Šiame parke auga daugiau nei 300 rūšių medžių. Greta vietinių senbuvių čia randa vietą ir iš tolimų kraštų atkeliavę augalai: dygiosios eglės, kedrinės pušys, raudonlapiai bukai, platanalapiai ir raudonieji klevai, gelsvažiedžiai tulpmedžiai. Įspūdį palieka ir amerikietiškoji stambialapė liepa – jos milžiniški lapai slepiasi prie pat kamieno, tarsi saugodami seną paslaptį.
Parką puošia daugiau nei šimtas gėlių rūšių – nuo laukinių tulpių, purienų, našlaičių iki vandens lelijų, plūduriuojančių tvenkiniuose. Visa tai suteikia parkui gyvumo, spalvų ir natūralaus žavesio kiekviename žingsnyje.
Parko simboliu tapo milžiniškas, net 1800 kg sveriantis dviratis, sukurtas vietos bendruomenės ir meistro Albino Rimkaus iniciatyva. Šis gigantas jau yra pelnęs Lietuvos nacionalinį rekordą kaip sunkiausias važiuojantis dviratis ir gerokai lenkia ankstesnį, Gineso rekordų knygoje įrašytą, modelį, todėl dabar laukia oficialaus Gineso rekordų patvirtinimo, kuris atvertų jam kelią į pasaulinį pripažinimą. Dviratis gali važiuoti pirmyn ir atgal iki 10 km/h greičiu, neturi stabdžių, todėl stabdomas... akmeniu po ratu.
Degaičiai garsėja ir Tulpmedžio žydėjimo švente, vykstančia vasarą. Tuomet parkas prisipildo šurmulio: vyksta žvejų varžybos, sporto rungtys, koncertai, knygų pristatymai, vietos menininkų parodos. Neapsieinama ir be skulptūrų atidengimų bei atlaidų šalia esančioje Degaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnytėlėje. Vienas įspūdingiausių akcentų – kalvio Evaldo Rimkūno sukurtos tulpmedžio formos atminimo sagos, kurios įteikiamos parko puoselėtojams. O akmeninės skulptūros su išraiškingais veidais, sukurtos Telšių krašto menininko, akmens skulptoriaus Stanislovo Jogmino, lyg kalba apie žmogaus ir gamtos santarvę.
Degaičių parkas sulaukia daug šiltų lankytojų atsiliepimų. Parko lankytoja Edita dalinasi: „Nuostabus parkas, kurį įkūrė ir puoselėjo gerbiamas Adolfas Kišonas! Parke gausu įvairių medžių, krūmų ir gėlių. Įrengti takeliai, suolai, tvenkinys, yra skulptūrų. Bevaikštant juntama, kad parkas puoselėjamas su didele meile ir atidumu.“ Turistė Jolita priduria: „Graži, sutvarkyta vieta ramiam pasivaikščiojimui medžių pavėsyje, gėlių apsuptyje. Maksimaliai išsaugotas natūralus kraštovaizdis. Turint laiko ir noro, galima susipažinti su medžių įvairove. Centrinėje parko dalyje esantis stendas padės susigaudyti, jei tikrai norėsis sužinoti kokį medį prieš save matote.“ Degaičių parke apsilankęs Gintas taip pat gyrė: „Gražus parkas pasivaikščiojimui. Tvarkomas ir prižiūrimas. Parkas buvo pradėtas kurti jau XIX a. pabaigoje. Yra automobilių stovėjimo aikštelė.“
Degaičių dvaro parkas – ne tik gamtos ir istorijos lobynas, bet ir bendruomenės kūrybiškumo šventovė. Jei dar nesate čia buvę, kviečiame apsilankyti, pasivaikščioti po žalumos apsuptą parką, pasimėgauti ramybe, gėrėtis įvairove ir net paminti milžinišką dviratį – čia kiekvienas atras savo gamtos oazę.
Atsiliepimai