Paitelkę šį maršrutą jus aplankysite visus Telšių rajone esančius piliakalnius, kurie yra apipinti įvairiausiomis legendomis bei padavimais. Šio maršruto metu jūsų laukia 12 piliakalnių.

Kelionę pradėkite nuo Panų kalnų, dar kitaip vadinamu „Mergakalniu“ yra laikomas kaip istorinės ir mitologinės reikšmės objektas. Ant šio kalno kiekvienas užlipęs gali palikti savo rupesčius,išsakyti prašymus bei pasijusti dvasiškai stipresnis. Ant Panų kalno galima pamatyti koplyčią ir ją supančius kryžius.

Antrasis sustojimas būtų Džiuginėnų piliakalnis, kuris dar vadinamas Džiugo kalnu. Šis piliakalnis yra pasagos formos. Pasak padavimų, piliakalnis yra senovės žemaičių didvyrio Džiugo, kovojusio su kryžiuočiais, kapas. Piliakalnio šiaurrytinėje ir šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Gyvenvietė yra pirmo tūkstantmečio antros pusės–antro tūkstantmečio pradžios. Į rytus nuo piliakalnio 1911 buvo rastas 11–12 a. daiktų lobis.

Sekanti stotelė būtų Getautės piliakalnis, kuris nuo Telšių miesto yra nutolęs tik 12 kilometrų. Apylinkės gyventojai pasakoja padavimus, kad šį kalną supylę milžinai, saujomis sunešę žemes. Kitas padavimas pasakoja, kad šiame kalne švedai buvo įsirengę požemius, kuriuose laikė brangenybes, ginklus, maistą sau ir arkliams. Senais laikais į kalno rūsius vedęs atviras urvas.

Kitas sustojimas būtų Biržuvėnų piliakalnis. Spėjama, kad šis piliakalnis tarnavo kaip prieplauka. Esama ir tradicinių tvirtinimų, kurie rodo, kad šis piliakalnis buvęs slėptuvės tipo įtvirtinimas, kuriame vietos gyventojai, iškilus pavojui, slėpdavo mantą, turtą, gynėsi nuo priešų.

Toliau vykite ant Šatrijos kalno. Šis piliakalnis yra vienas iš žymiausių ir turistų lankomiausių Telšių rajono piliakalnių. Tyrinėtojai tvirtina, kad senovėje ant Šatrijos kalno buvo viena svarbiausių šio krašto pagonių šventyklų, kurios reikšmė sunyko pakrikštijus Žemaitiją. Nuo seno apie šį piliakalnį būta daug padavimų ir legendų. Nuo Šatrijos atsiveria nepakartojamo grožio kalvotosios Žemaitijos vaizdai. Saulėtą dieną galima įžiūrėti net už 35 km dunksantį Medvėgalio kalną. Dar ryškiau matosi gerokai arčiau jos esantys Moteraičio, Sprūdės, Girgždūtės ir keletas kitų piliakalnių.

Aplankykite Sprūdės piliakalnį, kuris tarsi paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primena mūsų ainių – baltų turiningą ir šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Padavimai byloja, jog čia stovėjusi medinė kunigaikščio Sprūdeikio – Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio pilis, po kuria buvo įrengti rūsiai – slėptuvės. Užrūstinęs Karalių, kunigaikštis Sprūdeika pabėgęs į Žemaitiją ir čia, savo valdose, ant Sprūdės kalno – saugiausioje ir geriausiai apžvelgiamoje vietoje – įkūrė pilį, tačiau brolio pyktis buvo klastingesnis – surado jį ir čia.

Širmės kalnas – kelių kalvų masyvo viršūnė. Iš viso masyve aptiktos 4 akmens amžiaus gyvenvietės, I tūkst. antros pusės įtvirtintos gyvenvietės pėdsakų ir kitų radinių: daug ir įvairialaikės metalų laikotarpio keramikos, geležinių kirvių, Aleksandro (1492–1506) denaras.

AR ŽINOJOTE? Kad ant Moteraičių piliakalnio, anot padavimų, senovėje moterys rinkdavosi į karą palydėti savo vyrus, o giliai po žeme buvusiuose rūsiuose krašto gynėjai slėpę nuo priešų moteris ir vaikus. Moteraičio piliakalnis, kaip ir greta esanti Sprūdės piliakalnis, Gludo ežeras, Sklepkalnis priskiriami baltų gynybos ir kulto centrui, Medininkų žemės gynybinei-politinei sistemai.

Girgždutės piliakalnį sudaro du kalvagūbriai. Spėjama, kad ant vieno kalvagūbrio senovėje pagonys atlikdavo religines apeigas, o ant kito buvo pilis.Pasak senųjų vietos gyventojų, šiuos kalnus po žeme jungė tuneliai, kuriuos žinojo tik šių pilių gynėjai. Kalnas gavęs jį gynusio ir čia pat palaidoto karvedžio Girgždo vardą. Kitas padavimas sako, kad anksčiau žinią apie artėjantį priešą greta esančių pilių gynėjams žemaičiai perduodavo naktimis degindami laužus, o dienomis dūdas pūsdami. Girgždūtės kalno vardas kilęs nuo žodžio junginio „girdžiu dūdas“.

Apilankykite ant Vembutų piliakalnio, kurio grožis labiausiai atsiskleidžia vakarinėje pylimo pusėje. Čia didelis skardis, apačioje - upelis. Viena iš prielaidų, kad Vembūtų piliakalnyje stovėjusi XIII a. Hipatijaus metraštyje minima Vykinto pilis, o greta buvęs Vykinto miestas.

Manoma, kad Plinija buvo piliakalnis-prieplauka. Šį piliakalnį 1959-1962 m. tyrinėjo V. Valatka bei jo pagalbininkai. Piliakalnio papėdėje buvo didelė gyvenvietė. Surasta stovyklos židinio pėdsakų, lipdytos, brūkšniuotos keramikos, molinių verpstukų, Djakovo tipo svorelių, metalo lydimo krosnelių. Aptikta ir gyventojų antžeminių būstų liekanų.

Išmanioji programėlė / Audio gidas

Maršrutai

Filtras