Nevarėnų bažnyčios statinių kompleksas

Kompleksą sudaro Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus Bažnyčia, varpinė, koplytėlė ir koplytstulpis

Pirmoji Nevarėnų bažnyčia buvo pastatyta dar 1602 m., grafo Zabielos. Žemaičių vyskupas M. Giedraitis paskyrė šiai bažnyčiai kunigą, o Lietuvos didysis kunigaikščis Zigmantas Vaza užrašė fundaciją. 1785 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, 1911 m. įkurta Nevarėnų parapija .

Bažnyčia priskiriama liaudies architektūrai, turi klasicizmo bruožų. Ji lotyniško kryžiaus formos plano, halinė , vienanavė su transeptais, dviem zakristijomis, bokšteliu pagrindiniame fasade, postamentais, penkiasiene apside. Sienos apkaltos vertikaliomis lentomis su siauresnėmis lentjuostėmis, pastatą visu perimetru virš cokolio juosia nuolajos. Bokštelis kvadratinio pagrindo, jo stogas valminis , dengtas skarda (malksnų danga neišlikusi). Stogelio viršūnėje – ornamentuotas kryžius su trimituojančio angelo figūrėle. Panaši konstrukcija atsikartoja ir apsidės bei transeptų stogo postamentuose su kryžiais. Fasadų langai ir durys su apvadais; visos durys kaustytos, apkaltos „eglute“.

Vos įžengus į bažnyčią, į akis krenta keturių keturbriaunių atraminių kolonų arkada atskirtas prienavis . Virš jo – vargonų choras. Vargonų prospektas puoštas reljefiniu drožinėjimu, vazomis, kiauraraščiu ornamentu. Įdomios vargonų choro grindys sukaltos medinėmis didžiagalvėmis vinimis.

Bažnyčios viduje gausu sakralinės dailės vertybių. Altoriai liaudiški, vietinių meistrų darbo, tačiau turi ir klasicizmo stiliaus bruožų. Didžiajame altoriuje įkomponuota skulptūrinė Nukryžiavimo grupė: Švč. Mergelė Marija, Veronika ir Magdelena ir embleminė skulptūrine Arma Christi kompozicija. Kairiajame šoniniame altoriuje yra Šv. Simono ir Judo Tado, dešiniajame – Šv. Jurgio paveikslas. Šoninis kairysis Švč. Mergelės Marijos altorius su tabernakuliu, dviem paveikslais ir keturiomis skulptūromis; šoninis dešinysis – Kristaus Atsimainymo su dviem paveikslais ir keturiomis skulptūromis.

Vienas iš vertingesnių paveikslų, kabančių ant sienos, yra Šv. Romualdo. Tai romantizmo epochos tapybos pavyzdys, sukurtas dailininko A. Čapskio 1839 m. Bažnyčioje gausu įvairių medinių skulptūrų. Vargonų chore kabo stilizuotas Nukryžiuotasis su stilingu perizonijumi . Jis galėtų būti vienalaikis su didžiuoju altoriumi.

Greta bažnyčios stovi sena žemaitiško liaudiško stiliaus dviaukštė stačiakampio plano varpinė, kurios apatinė dalis gerokai platesnė už viršutinę. Virš jos durų yra mažas dailus stogelis. Pirmoji archyviniuose šaltiniuose minima medinė varpinė neišlikusi. 1818 m. dvaro lėšomis pastatyta dabartinė. Jos pamatai mūriniai, pirmojo aukšto sienos – rastinės kontrukcijos, antrojo – karkasinės, apkaltos vertikaliomis plačiomis lentomis su siauresnėmis lentjuostėmis. Stogas buvo dengtas gontais , dabar pakeistas skarda. Durys dvivėrės, kaustytos, apkaltos „eglute“.

Šventoriuje stovi ypatingai dekoratyvi Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios koplytėlė su dviem bokšteliais ir drožinėtais voliutiniais sparnais. Bokštelius vainikuoja kalto metalo kryžiai. Koplytėlės pamatą sudaro rausvo granito girnapusė.

Taip pat bažnyčios kompleksui priskiriamas išskirtinės konstrukcijos keturių fasadų koplytstulpis. Aštuonšlaitis stogelis dekoruotas kryželiu, keturpusės dėžinės koplytėlės apačia per visą perimetrą dekoruota vėjalentėmis. Viduje – Švč. Mergelės Marijos, Rūpintojėlio medinės skulptūros, taip pat kiti liaudies meistrų darbai.

Šaltinis: https://sakralilietuva.lt/lankytinos-vietos/nevarenu-baznycia/