Pokario Lietuva – skaudus mūsų šalies istorijos tarpsnis: partizaninės kovos, gyvenimo dramos ir sulaužyti žmonių likimai, tačiau tai ne vien didvyriška kova, ne vien bunkeriai, pasalos ir išdavystės, miestelių aikštėse suguldyti žuvusiųjų partizanų kūnai. Tai herojiškas lietuvių tautos karas, kuriame buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama iki pat šaknų.
Apie šalies partizanus žinoma daug: parašytos knygos, sukurti dokumentiniai filmai, pasakojamos istorijos, tačiau apie Žemaitijos (konkrečiai apie Telšių raj.) partizanus paruoštos, susistemintos ir visuomenei lengvai prieinamos medžiagos dar nebuvo. Partizanų gyvų nebelikę, tik tragedijos persmelktus laikus detalėmis prisimenantys liudininkai.
Telšių rajone II pasaulinio karo metu ir po jo vyko aktyvus Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanų judėjimas. Laisvės gynėjų gyvenimui miškuose ir kovoms atkurti pristatomas Lietuvos kultūros tarybos ir Telšių rajono savivaldybės patvirtintas projektas „Žemaitijos partizanų keliais“, kurį įgyvendina Telšių Žemaitės dramos teatro suburta iniciatyvinė grupė.
Nufilmuota ir sukurta dokumentais, archyvine filmuota medžiaga bei dar likusių gyvų liudininkų pasakojimais paremta valandos trukmės meninė inscenizacija-edukacinė dokumentika.
Sukaupta ir susisteminta nemaža dalis dokumentų, fotonuotraukų, pernai vasarą ir visą rudenį vyko filmavimai. Prisiminimais dalijosi paskutinis dar gyvas, beveik 89-erių metų laisvės kovų liudininkas ryšininkas Adomas Gedvilas-Adzis: jo prisiminimai kausto, išgyventi verčia pasakojamos istorijos apie skaudžias netektis ir šypseną kelia džiugūs atsiminimų momentai.
Besidomintys partizaninėmis kovomis turės retą galimybę iš paties laisvės kovų dalyvio išgirsti autentiškus faktus apie lietuvių tautos karą tuo metu, kai daugeliui kitų Europos šalių jis jau buvo baigtas. Adomas noriai pasakoja apie grėsmingą kovą, kurioje buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama, apie pasipriešinimą okupacijai.
Veiksmas persikelia į pokario metus, kai Dievo Krėslo, Ariškės, Saušilės ir gretimuose miškuose veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanai, atpasakojami skaudūs 1949 m. gegužės 21-osios įvykiai, kai tragiškai žuvo 7 partizanai ir 4 paimti į nelaisvę. Filmuotoje edukacinėje dokumentikoje bus minimos brolio ir sesers Petro bei ir Teodoros Bartkų pavardės, Irena Belazaraitė-Žibuoklė, Raimondas Bijeika-Kriukis, Juozas Greivys-Bielskis, Aloyzas Mažutis-Šarūnas, Antanas Parimskis, Zofija Baginskaitė, Stasys Mockus-Kiaunė, Steponas Rekašius-Drulia, Eugenija Jazdauskaitė, Zigmas Skripka-Kulkosvaidininkas, Edmundas Rekašius-Lakūnas ir Stasys Rekašius-Darius. Laisvės gynėjams tebuvo 18-25 metai.
Meninėse scenose atkartojami po mūšio likusio gyvo, dabar jau Šviesios atminties, partizano Stasio Mockaus prisiminimai, kai auštantį saulėtą šeštadienio rytą žaliuojantį gražų Dievo Krėslo mišką užplūdo „raudonųjų“ gauja, kai nutilo giesmės paukštelių, kai sprogimai granatų ir kulkovaidžių kalenimas sudrumstė ramybę saulėtos dienos. Prisimenama, kaip nuožmiai kovėsi Žemaitijos partizanų būrelis už tėvų žemę ir laisvę Lietuvos nuo ankstaus ryto iki vakaro sutemos, kaip žūstantys tarė paskutinius savo žodžius: „Sudie, Tėvyne, tėti, mama, broli, sese. Mama, nelauk, negrįšiu, atidaviau Tėvynei, ką privalėjau – gyvybę. Mes žūstame, o Jūs gyvenkite, mes kovojame už laisvę ir laimę, mūsų širdis dar kalba, o lūpos jau stingsta“.
Partizanų žūties vietoms įamžinti Dievo Krėslo ir aplinkiniuose miškuose rezidavusiems Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanams nemažą savo darbų ir laiko indėlį skyrė laisvės kovų tyrinėtojai broliai Alfredas ir Romualdas Jonušai. Jie analizavo archyvinę medžiagą, statė kryžius ir paminklus. Pažymėtina, jog vietoje, kur dabar tebestovi įrengtas naujai atkurtas „Žiemos bunkeris“, 2016 m. buvo rastas „lobis“ – archyviniai dokumentai, išlikę iš 1948/1949-ųjų metų.
Nuo tos dienos praėjo daugiau kaip septynios dešimtys metų. Daugelis atkaklių Lietuvos laisvės gynėjų, miškų brolių, nesulaukė laisvės ryto, kurį taip ryškiai regėjo ateities vizijose. Ir nors jie ilsisi Lietuvos žemėje, bet daugelio kapai nežinomi. Tad, eidamas, Lietuvos laukais, paglostyk ramunėlę, žibutę, smilgą – gal jos virš tavo šiandien laisvos šalies gynėjo kapo?..
Filmas „Dievo krėslas“ sukurtas pagal partizanų ryšininko ADOMO GEDVILO-ADZIO pasakojimą
Filmo idėjos autorius
MARIJONAS BREITMOZERIS
Projekto idėjos autorė ir koordinatorė
DONATA KAZLAUSKIENĖ
Scenarijaus autoriai
MARIJONAS BREITMOZERIS
DONATAS ŽILINSKAS
Montažo režisierius
MARIJONAS BREITMOZERIS
Asistentė
DONATA KAZLAUSKIENĖ
Meninių scenų plano koordinatoriai
DONATAS ŽILINSKAS
BADRI TSEREDIANI
Pirmasis operatorius
MARIJONAS BREITMOZERIS
Antrasis operatorius
ARTURAS BUDRYS
Teksto redaktorė
DONATA KAZLAUSKIENĖ
Garso režisierius, įgarsinimas, muzika
MARIJONAS BREITMOZERIS
Partizanų dainas atliko:
RIMANTAS BŪTA
DIANA BOMBLAUSKIENĖ
Kostiumai:
RAMŪNAS SKVIRECKAS
EGIDIJUS KAZLAUSKIS
Scenografija:
DONATA KAZLAUSKIENĖ
Specialieji efektai:
EGIDIJUS KAZLAUSKIS
Grimas:
Giedrė Kasparienė
Sandra Rimeikienė
Vaidina:
Ernestas Klimovas
Margarita Bladženauskaitė
Mindaugas Drimba
Julius Svirušis
Egidijus Kazlauskis
Kristina Sutkienė
Aurimas Rapalis
Modestas Kontrimas
Mantas Gintilas
Deimantė Savickytė
Martyna Šiurkutė
Aleksandras Juzumas
Laurynas Milius
Danielius Valius
Aistė Korkadinovaitė-Šiaudkulienė
Rimvydas Kazlauskas
Dainius Žernys
Remigijus Macas
Leonas Mileikis
Remigijus Šuipys
Sigitas Bekeža
Algirdas Rukuiža
Edvardas Ylakis
Gediminas Petrauskas
Mantas Rumšas
Antanas Bunokas
Anatolijus Belašovas
Laimonas Vygantas
Kęstutis Maskolaitis
Antanas Šiaučiūnas
Tomas Taurinskis
Attilas
Vitas Pocius
Adis Simaitis
Albinas Monstavičius
Badri Tserediani
Donatas Žilinskas
Ačiū
ADOMUI GEDVILUI
ALFREDUI ALGIRDUI JONUŠUI
ROMUALDUI JONUŠUI
EGIDIJUI KAZLAUSKIUI
DANIELIUI VALIUI
RAMŪNUI SKVIRECKUI
AURIMUI RAPALIUI
ALBINUI MONSTAVIČIUI
IRENAI IR JONUI VELIAMS
ARVYDUI ŽEMAIČIUI
ANDRIUI MATIEKUI
VITUI POCIUI
VYTAUTUI KONDRATUI
ALDONAI SIMONAVIČIŪTEI
DAINAI TAMULIONIENEI
KORNELIJUI LIPSKIUI
DAIVARUI IR ŽYGIMANTUI SKIOČIAMS
Asociacijai „Baltijos štormas“
Žemaičių muziejui „Alka“
Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariato viršininkui Remigijui Rudminui
Regioninės Telšių ligoninės direktorei Jovitai Seiliuvienei
Telšių priešgaisrinei gelbėjimo valdybai
Žemaitijos šaulių 8-ajai rinktinei
Viekšnių vaistinės muziejui
Mažeikių muziejui
Žemaitijos turizmo informacijos centrui
Biržuvėnų etnografiniam muziejui
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialui
Laikraščiui „Telšių Žinios“
Laikraščiui „Kalvotoji Žemaitija“
Juridinis projekto rengėjas
Telšių Žemaitės dramos teatras
Dalintis nuoroda el. paštu